Sveikatos patarimai: Kaip įveikti stresą

Doc. dr. Juozas Vasiliauskas
2014-04-09

Magne_B6Stresas – tai visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, kurias sukelia išoriniai ir/ ar vidiniai dirgikliai. Trumpalaikio streso metu išsiskiriantys hormonai paruošia organizmą ekstremaliai situacijai ir taip padeda žmogui tinkamai prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos.
Užsitęsusi organizmo reakcija į dirgiklius vadinama ilgalaikiu arba lėtiniu stresu. Dėl jo poveikio senka organizmo rezervai. Lėtinis stresas yra kenksmingas sveikatai, – moksliškai įrodyta jo įtaka išsivystant daugumai įvairiausių ligų. Teisingas yra liaudies posakis, kad visos ligos nuo nervų: kiekvienas didesnis susinervinimas neigiamai veikia visą organizmą. Pasak psichologų, dvasinei pusiausvyrai po patirto streso atgauti reikia ne mažiau kaip trijų dienų.

Priežastys
Dėl spartaus gyvenimo tempo, nuolatinio skubėjimo, informacijos ir darbų gausos, laiko trūkumo, triukšmo ir kitų aplinkos veiksnių, įtampos darbe, nesutarimų šeimoje, nesaugumo pojūčio didėja įtampa, pats stresas „jaunėja“ ir virto epidemija.
Stresą didina ir sveikatai ypač kenksmingas yra neišsimiegojimas, pamaininis darbas naktimis, automobilio vairavimas eismo piko metu, triukšminga aplinka, priklausymas nuo mobilaus telefono, el. pašto laiškų gausa.
Moksliškai įrodyta, kad dažniausiai asmens patiriamo streso stiprumas priklauso ne nuo pačios problemos, o nuo jo požiūrio ir reakcijos į situaciją. Nežinojimas dažnai išgyvenamas sunkiau negu bloga žinia ar įvykis. Todėl daugeliu atvejų streso galima išvengti arba stipriai sumažinti žalojantį jo poveikį organizmui.

Simptomai
Jautrumas, laiko stygiaus pojūtis, nerimas, įtampa, nesugebėjimas atsipalaiduoti, nervingumas, irzlumas, nekantrumas, nuovargis, bendras silpnumas, prasta nuotaika, darbingumo sumažėjimas, prasta atmintis, susikaupimo stoka, baimė, nagų kramtymas, intensyvus prakaitavimas, griežimas dantimis, apetito sutrikimai – tai dažniausi lėtinio streso požymiai. Toks užsitęsęs stresas sukelia neigiamus organizmo pokyčius, kurie pirmiausia atsispindi mūsų imuninėje sistemoje ir išvaizdoje: ima kamuoti įvairūs fiziniai skausmai, spuogai (akne), lūpų pūslelinė, slenka plaukai, formuojasi raukšlelės, aplink pilvą kaupiasi riebalai, pasireiškia kiti ankstyvo senėjimo požymiai. Galimi pilvo pūtimas bei viduriavimas, įtampa raumenyse, miego sutrikimai (nemiga ir kt.).

Ilgalaikio streso pasekmės
Užsienio tyrinėtojai nustatė, kad beveik 90 procentų ligų sukelia ilgalaikis stresas. Panika ir stresas silpnina imunitetą, taigi daro mus neatsparius infekcijoms bei vėžinių susirgimų išsivystymui. Kadangi jį patiria visas organizmas, streso pasekmės gali pasireikšti bet kuriame organe. Lėtinis stresas gali nulemti depresijos ir kitų nervų sistemos ligų, įvairiausių širdies ir kraujagyslių susirgimų (pvz., arterinės hipertenzijos, širdies tachikardijos, miokardo infarkto, galvos svaigimo, aterosklerozės) atsiradimą, įv. galvos skausmus, virškinimo sistemos sutrikimus (pvz., gastritą, opaligę), kaklo ir nugaros skausmus, odos ligas, alergijas, endokrininės sistemos ligas (pvz., skydliaukės, diabetą), kūno antsvorį.
Mokslininkai jau įrodė, kad žmonių, išmokusių tvarkytis su įtampa, ląstelėse vykstantys pokyčiai įtakoja ilgesnę jų gyvenimo trukmę.

Siekiant sumažinti lėtinį stresą ir jo neigiamas pasekmes, rekomenduoju:

  • svarbu pasirinkti saugias ir sveikas streso valdymo priemones (atsisakant žalingų užkandžiavimo bei rūkymo įpročių);
  • nustatyti priežastis, kas dažniausiai sukelia stresą. Užsirašyti šias nerimo ir streso priežastis ir paieškoti būdų joms išvengti;
  • laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo, kuo dažniau atsipalaiduoti (ypač svarbu atpalaiduoti pečius, apatinį žandikaulį ir saulės rezginio sritį pilve);
  • tinkamai išsimiegoti;
  • tinkamai kvėpuoti (ypač efektyvios kvėpavimo treniruotės su Frolovo treniruokliu);
  • reguliariai vartoti pakankamą vandens kiekį (bent 8-10 stiklinių vandens), – taip šalinama nuolatinės dehidratacijos būsena, taigi ir stresas;
  • judėti ir būti gryname ore: tinka vaikščiojimas pėsčiomis, mankšta (ypač tinka kaitaliojami raumenų įtempimo ir jų atpalaidavimo pratimai) ir kitoks fizinis aktyvumas: stiprus pasirąžymas, šokiai, jogos pratimai;
  • panaudoti neurostimuliacijos priemones (pvz. medicininis prietaisas Cefaly);
  • būti optimistu – išmokti džiaugtis paprasčiausiais kasdieniais dalykais. Kartais užtenka gerai pasijuokti, ir stresas sumažėja arba išnyksta;
  • nesisieloti dėl to, ko negali pakeisti. Svarbiausia sąžiningai ir pagal jėgas atlikti savo darbą. Nedaryti didelių problemų iš nieko, nes tai tik pakenks;
  • į darbą važinėti visuomeniniu transportu (o ne vairuojant nuosavą automobilį);
  • vengti triukšmingos aplinkos;
  • išsikalbėti apie problemas su artimu žmogumi, kuo dažniau apsikabinti savo antrąją pusę bei vaikus;
  • kasdieninė meditacija, malda, kvapų terapija, masažas, šilta aromatinė vonia (su pušų ekstraktu, melisos ar levandos eteriniu aliejumi), ramios (ypač klasikinės) ar bažnytinės muzikos klausymasis, dainavimas chore, kt. mėgstama veikla, naminių gyvūnėlių laikymas, židinio liepsna, pipirmėtės gumos kramtymas sumažina stresą.
  • reikia tinkamai maitintis, nepamiršti šviežių vaisių ir daržovių. Ypač tinka avietės ir kt. uogos, avokadas, bananai, brokoliai, citrusiniai vaisiai, krapai, petražolės, pomidorai, pupelės, raudonieji pipirai, salierai, šparagai, špinatai, žiediniai kopūstai, t. p. avižos, kiaušiniai, marmeladas, migdolai ir kt. riešutai;
  • nepiktnaudžiauti kava ir alkoholiniais gėrimais. Labai tinka kakavos gėrimas, pasifloros, melisos, pipirmėtės, ramunėlių bei valerijono vaistažolių arbatos bei jų preparatai, jonažolės arbata (tik ne saulėtu metų periodu!), arbatžolių arbata;
  • labai svarbu užtikrinti magnio kiekį organizme, tad patartina papildomai vartoti preparatų turinčių magnio.

Magnis ypač svarbus mineralas, sustiprinantis nervų sistemą, gerinantis protinį bei fizinį aktyvumą ir padedantis įveikti stresą, nuovargį bei depresiją. Jis slopina neuronų įsiaudrinimą ir nervinių impulsų perdavimą, sušvelnina nerimą ir susierzinimą, palaiko normalų širdies ritmą, reguliuoja širdies, nervų ir raumenų aktyvumą. Kai organizme trūksta magnio, padidėja nervinių ir raumenų ląstelių dirglumas, todėl atsiranda nuovargis, nepaaiškinamas nerimas, padidėja jautrumas, nervingumas, galvos skausmai, pablogėja atmintis, kankina nemiga. Magnis būtinas energijai ląstelėse kaupti bei tinkamai ją panaudoti.

Vitaminas B6 20–40 proc. pagerina magnio pasisavinimą, įsiskverbia į nervinių ląstelių struktūras ir apsaugo jas nuo irimo.

Nustatyta, kad mokėjimas susidoroti su stresu tiesiogiai atspindi žmogaus sveikatos būklę. Todėl įveikdami stresą mes tuo pačiu ženkliai pageriname savo sveikatą ir gyvenimo kokybę.

Linkiu gaivaus ir sveiko pavasario!

Apie mus

Ramunėlės vaistinių tinklą sudaro ilgametę patirtį sukaupę vaistininkai provizoriai, išlaikę tradicinių vaistinių dvasią. Plačiau »

» Prisijunkite prie mūsų (1)

» Pasiūlykite mums patalpas.