Sveikatos patarimai: jei suskaudo gerklę

Doc. dr. Juozas Vasiliauskas
2013-10-23

Atšalus orams ne vienam suskausta gerklę. Dažniausia šio skausmo priežastis yra ryklės gleivinės uždegimas, kitaip – faringitas. Kartu gali būti pažeidžiamos tonzilės, nosies gleivinė ir kitos vietos. Faringitas taip pat gali būti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos dalis. Ši liga pasireiškia tik esant tam tikroms sąlygoms: peršalus, perkaitus, sustiprėjus emocinei įtampai, sumažėjus imunitetui. Tai dėstytojų, gidų ir aktorių profesinė liga.
neo_bronchol
Kaip visiems žinoma, ryklė prasideda nuo liežuvio šaknies ir pereina į stemplę. Ryklės burninėje dalyje susikryžiuoja kvėpavimo ir virškinimo takai, todėl čia esančios gleivinės būklę lemia tiek oras, kuriuo kvėpuojame, tiek maistas ir gėrimai, kuriuos vartojame.

Dažniausia ryklės gleivinės pažeidimo priežastis yra įvairūs virusai (rinovirusai, influenzos A ir B adenovirusai, herpeso ir gripo virusai), kurie suaugusiesiems sukelia iki 90 proc. visų faringito atvejų, o vaikams – 60–75 procentų. Gerokai rečiau faringitą sukelia bakterijos (A grupės beta hemolizinis streptokokas, pneumonijos mikoplazma, pneumonijos chlamidija). Beje, tarp mūsų yra 5–10 proc. hemolizinio streptokoko nešiotojų. Retai faringitą sukelia alergenai, įvairios dirginančios aplinkos medžiagos (garai, karštas maistas, sausas oras, žalingi įpročiai), grybeliai ir kitos priežastys. Gana dažnai faringito požymiai pasireiškia sergant gastroezofaginiu refliuksu, kai rūgštus skrandžio turinys dirgina jautrius ryklės audinius.

neo_anginRyklės gleivinės uždegimas gali būti įvairaus sunkumo. Svarbu žinoti, kad vaikai faringitu serga dažniau ir sunkiau nei suaugusieji. Tai bene dažniausia liga vaikystėje – net 10 proc. vaikų ja serga kasmet. Vaikai iki 2 metų dažniausiai serga virusiniu faringitu, o bakteriniu faringitu dažniau suserga 5–10 m. vaikai.

Pagrindiniai faringito simptomai
Paprastai vyrauja šie simptomai: gerklės skausmas (ypač pabudus ryte), pablogėjusi bendra savijauta, užkimimas, ryklės paraudimas ir uždegimas, pakilusi (dažniausiai 37–37,5 °C) temperatūra, galvos skausmas.

Virusiniam faringitui būdinga pasunkėjęs skausmingas rijimas (nurijus pirmą gurkšnį šiltos arbatos palengvėja), sloga, čiaudulys, kosulys, konjunktyvitas arba akių junginės uždegimas (esant herpeso virusui – pūslelinis bėrimas ant lūpų ir odos).
Bakteriniam faringitui būdinga 2–5 dienų inkubacinis periodas (laikas nuo užsikrėtimo iki ligos simptomų pasireiškimo), aukšta temperatūra, šaltkrėtis, pūliai ryklėje, skausmingi kaklo limfiniai mazgai, kosulio nebuvimas, nestipri bendra intoksikacija (organizmo apsinuodijimas).

Virusinis faringitas paprastai praeina per kelias dienas, o bakterinį faringitą tenka gydyti apie 10 dienų. Tokiu atveju bendras pasveikimas priklauso nuo organizmo imuninės sistemos veiklos. Šį sveikimo procesą galima paspartinti, tik visas priemones reikia pradėti taikyti vos pajutus pirmuosius simptomus.

Sergantiesiems faringitu rekomenduoju:

  • reguliariai vartoti daug šiltų, bet ne karštų skysčių ir nuolat drėkinti pažeistas gleivines, taip atkuriant prarastą skysčių kiekį; ypač tinka čiobrelių, debesylų, eukaliptų, imbierų, islandinių kerpenų, liepžiedžių, medetkų, pušų pumpurų, ramunėlių, šalavijų, šeivamedžių ir kitų vaistažolių arbata, nes ji išsiskiria imunitetą stiprinančiu, antiseptiniu, skausmą mažinančiu ir kitokiu naudingu poveikiu. Arbatą galima gerti su medumi, kurį reikia dėti į šiltą, bet ne į karštą arbatą. Galima gerti šiltą vandenį su citrinų sultimis, taip pat su medumi sumaišytas išspaustas svogūnų ar juodųjų ridikų sultis;
  • valgyti tik ryklės gleivinės neerzinantį (neaštrų ir nesūrų), skystoką, šiltesnį maistą;
  • vengti gerklės dirgiklių, kurie pažeidžia ryklės gleivinę: rūkymo, cigarečių dūmų, dulkių, alkoholinių gėrimų, aštraus, sūraus, šalto bei karšto maisto ar gėrimų, kondicionavimo sistemos, skersvėjų, staigios temperatūrų kaitos (kuri ypač pavojinga ryklei), burnos gaiviklių; taip pat vengti balso stygų pertempimo, t. y. ilgai nešūkauti, garsiai nekalbėti ir nedainuoti;
  • saugoti gerklę ir ją nuolat (net miegant) laikyti šiltai; ypač tinka vilnonis šalikas, šildomasis kompresas ant kaklo, šildomieji tepalai su eteriniu aliejumi;
  • dažnai (geriausia kas 2 valandas) skalauti gerklę valgomosios druskos ar geriamosios sodos šiltu tirpalu (galima dar į jį įlašinti 5–7 lašus spiritinio jodo tirpalo); gerklę galima skalauti ir išvardytų vaistažolių arbata, taip pat šiltu tirpalu, gautu į stiklinę vandens įlašinus kelis lašus bičių pikio arba medetkų spiritinės tinktūros. Visa tai svarbu atlikti po valgio ar prieš miegą (patariama bent pusę valandos nevalgyti ir negerti), kad ilgiau išliktų poveikis;
  • dezinfekuoti gerklės ir ryklės sritis, malšinti uždegimą ir skausmą dažnai čiulpiant pastiles, ledinukus bei atliekant sodos tirpalo garų ar kitokias inhaliacijas. Visa tai svarbu daryti po valgio ar prieš miegą (patariama bent pusę valandos nevalgyti ir negerti), kad ilgiau išliktų poveikis;
  • valgyti česnakų ir svogūnų, tačiau ligos pradžioje geriau vartoti virtus, mirkytus arba sutrintus su medumi, o sumažėjus gleivinių uždegiminiam procesui tinka ir žalio česnako skiltelė ar gabaliukas svogūno, tik vartoti reikia po valgio, stipriai sukramtant ir gausiai užsigeriant šiltu vandeniu;
  • nuolat vėdinti kambarį, drėkinti sausą patalpų orą (dar geriau papildomai įlašinus eterinio aliejaus), dažniau valyti dulkes.

Visiems rekomenduoju:

  • pailsėti, išsimiegoti, daugiau gulėti, šiltai rengtis, išlikti ramiems ir vengti streso;
  • saugoti kojas, kad nesušaltų ir nesušlaptų, jas nuolat laikyti šiltai, būti su vilnonėmis kojinėmis (net miegant); galima ant pėdų lipinti šildomuosius pipirinius pleistrus; kojoms tinka ir karšta vonia su druska arba garstyčiomis (ypač prieš miegą);
  • kuo mažiau kalbėti ir vengti kvėpuoti per burną, ypač esant šaltam orui (nes tai sukelia burnos sausumą);
  • valgyti dažnai, bet negausiai: kiekvieną kąsnį gerai sukramtyti, kad gerai suvilgytą seilėmis būtų lengviau nuryti, netraumuojant uždegimo pažeistos gleivinės; valgyti sriubos, košės ir kito skystoko, neaštraus, šilto maisto, ypač paskaninto augaliniu aliejumi; vietoj pieno geriau vartoti raugintus pieno produktus; atsisakyti kietų sausainių, traškučių ir kitokio gerklę dirginančio bei draskančio maisto ir gazuotų gėrimų;
  • čiulpti medų, gerti gleivingo linų sėmenų nuoviro, šaltalankių aliejaus, šviežių morkų sulčių;
  • valgyti daugiau produktų, kuriuose gausu vitamino C ir kitų antioksidantų: vitaminų A ir E, mineralų cinko ir seleno;
  • stiprinti imuninę sistemą: vartoti žiedadulkes, bičių duonelę, česnakus, svogūnus, anksčiau minėtus antioksidantus, rutiną (rutozidą), alavijų sultis ir kitus biostimuliatorius, žuvų taukus. Jie, kaip ir gerosios žarnyno bakterijos, stiprina imunitetą, skatina medžiagų apykaitą, stiprina natūralias apsaugines organizmo savybes, o jų poreikis ypač padidėja nusilpus organizmui.

Jeigu susirgus nesilaikoma gydymo rekomendacijų, galimos įvairios komplikacijos, kai infekcija plečiasi į trachėją, bronchus, gerklas ir kitus organus, sukeldama laringitą (gerklų uždegimą), bronchitą, plaučių uždegimą, sinusitą, vidinės ausies uždegimą, reumatoidinį artritą, glomerulonefritą (inkstų uždegimą) ir kitas ligas.

Jeigu pakyla aukšta temperatūra, darosi sunku kvėpuoti, ryjant labai skauda gerklę, po trijų dienų gydymo simptomai neatslūgsta arba būklė dar pablogėja, visada kreipkitės į gydytoją. Tai padės išvengti galimų pavojingų komplikacijų.

Linkiu sveiko ir darbingo rudens!

Apie mus

Ramunėlės vaistinių tinklą sudaro ilgametę patirtį sukaupę vaistininkai provizoriai, išlaikę tradicinių vaistinių dvasią. Plačiau »

» Prisijunkite prie mūsų (1)

» Pasiūlykite mums patalpas.