Sveikatos patarimai: apie skausmą ir jo gydymą

Doc. dr. Juozas Vasiliauskas
2013-09-25

Skausmas yra viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų pasaulyje. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse lėtinis skausmas kamuoja apie 20 proc. gyventojų. Pagal statistiką dažniausiai jis pasireiškia sergant sąnarių ir raumenų ligomis, skundžiantis kaklo ir nugaros skausmais, kai kamuoja įtampos sukeltas galvos skausmas ar migrena, taip pat sergant onkologinėmis ligomis.

nurofenSkausmas – organizmą įspėjantis ir saugantis signalas. Jis praneša mums apie kūno sistemų funkcionavimą ir įspėja apie organizmui gresiantį pavojų, atsiradusius sveikatos sutrikimus ar pervargimą. Taigi skausmas yra normalus biologinis atsakas, padedantis apsaugoti organizmą nuo žalingų aplinkos veiksnių. Pavyzdžiui, jis trukdo atlikti kai kuriuos judesius (nuolatiniai diegiantys skausmai apatinėje stuburo dalyje tausoja kūno laikyseną) ar verčia atsisakyti kai kurių veiksmų (nevalgome, kai skauda skrandį). Be to, skausmas dažnai yra glaudžiai susijęs su uždegimu – jie yra žmogaus organizmo imuninės (apsauginės) sistemos dalis.

Skausmas glaudžiai susijęs su mūsų suvokimu. Kiekvienas žmogus skausmą išgyvena skirtingai – tai priklauso nuo jį sukėlusios priežasties ir skausmą jaučiančiojo asmenybės. Skausmo stiprumą lemia ir konkreti situacija, pavyzdžiui, baimė bei nervinė įtampa gali sustiprinti skausmą, o dėmesio nukreipimas ir baimės nejautimas gali padėti veiksmingai skausmą slopinti. Skausmo pojūtis atsiranda, kai dirginamos jautrios nervų galūnėlės, kurių daug yra odoje ir kitose kūno vietose. Minėti skausmo jutikliai reaguoja į daugelį įvairių dirgiklių, pavyzdžiui, karštį, spaudimą arba tempimą.

Skausmo atsiradimo ir jo pojūčio sritys gali sutapti (kai skausmas juntamas sužeidimo vietoje, pvz., įsipjovus pirštą) ir nesutapti (kai skauda vietą, kurioje nėra jokio sužeidimo ar sutrikimo).

Medicinos praktikoje skiriamas dviejų rūšių skausmas:

  • ūminis skausmas yra trumpalaikis, jis tęsiasi ribotą laiką. Šis skausmas įspėja individą apie pavojų, t. y. informuoja smegenis apie audinių pažeidimą arba žalingą dirgiklį, todėl yra naudingas ir svarbus adaptacijai. Ūminis skausmas paprastai apima tik pažeistą sritį, kartu pasireiškia kiti audinių pažeidimo (ligos) požymiai. Taigi toks skausmas yra tiesioginė žalojamojo poveikio pasekmė ir pagrįstai laikomas audinių pažeidimo ar ligos simptomu. Kad ir koks stiprus būtų, ūminis skausmas paprastai liaujasi išnykus pažeidimui ar pasveikus, todėl yra lengviau pakeliamas ir dažniausiai nesunkiai pagydomas;
  • lėtinis (chroniškas) skausmas trunka ilgiau ir dažniau kartojasi. Jis rodo ilgalaikį audinių pažeidimą, todėl jį sunkiau pakelti. Tokiais atvejais skausmas išlieka net pranykus pavojui ar sugijus audiniams.

Dažnai lėtinis skausmas būna praradęs savo signalinę funkciją ir pasireiškia kaip savarankiškos ligos simptomas. Lėtinis skausmas neigiamai veikia gyvenimo kokybę. Užsitęsus skausmui sutrinka miegas, pasireiškia nuovargis ir nemiga, didėja nervingumas, atsiranda bloga nuotaika, baimė, nerimas, bejėgiškumo jausmas, blogėja atmintis, prarandamas darbingumas, pakinta gyvenimo ritmas. Gali išsivystyti ir depresija. Svarbu žinoti, kad iš esmės bet kuris ūminis skausmas gali tapti lėtiniu. Tapęs lėtiniu, skausmas neišvengiamai sukelia nuolatinę kančią ir keičia paciento elgseną. Tad ūminis skausmas turi būti nedelsiant gydomas, kad nevirstų lėtiniu. Jeigu pritaikius tinkamą savigydą ar gydymą skausmas ir kiti simptomai nepraeina per keturias paras, reikia pasikonsultuoti su gydytoju. Jeigu savijauta blogėja, kreiptis reikia dar skubiau. Kuo vėliau skausmo kamuojamas žmogus kreipiasi į medikus pagalbos, tuo sudėtingiau jam padėti.

Skausmo priežastys
Prieš pradedant gydyti skausmą, pirmiausia reikia nustatyti jo priežastį. Mokslininkai skausmo, kaip ir daugelio mus kamuojančių lėtinių ligų, priežastis dažnai linkę sieti su civilizacijos laimėjimais, dėl kurių susiklosto netinkamas gyvenimo būdas: nejudrumas, nepakankamas fizinis aktyvumas, nuolatinis stresas ir įtampa, miego sutrikimai, neracionali mityba, antsvoris, netaisyklinga laikysena, netinkamai įrengta darbo vieta, netinkama avalynė ir kt. Sukelti skausmą gali daugybė priežasčių – pradedant sužeidimu, baigiant į kraują išsiskiriančiomis medžiagomis, kurios sukelia skausmą. Dažna skausmo paūmėjimą sukelia peršalimas, nuovargis, įtampa ir stresas, didesnis fizinis krūvis, trauma.

Kaip gydyti?
Visais atvejais reikia nustatyti skausmo priežastį ir ją pašalinti:

  • jei skauda sąnarius, labai svarbu juos tausoti ir stiprinti aplink esančius raumenis: reikia gerinti kraujotaką ir sąnario kremzlės mitybą, mažinti antsvorį, valdyti stresą ir šalinti raumenų įtampą, pakankamai ir tinkamai judėti, vengti nejudrumo, koreguoti laikyseną ir saugoti stuburą, rinktis maistą ir maisto papildus, kuriuose yra sąnariams būtinų medžiagų, pasirinkti tinkamą avalynę, koreguoti plokščiapadystę;
  • jei skauda nugarą, labai svarbu tausoti stuburą: reikia išmokti taisyklingos laikysenos sėdint, stovint ar vaikštant, mažinti antsvorį, valdyti stresą ir šalinti raumenų įtampą, tinkamai įsirengti darbo vietą, pakankamai ir tinkamai judėti, palaikyti pakankamą nugaros lankstumą, vengti nejudrumo, pasirinkti tinkamą avalynę, koreguoti plokščiapėdystę;
  • jei skauda galvą (dėl įtampos, migrenos ir pan.), labai svarbu gerinti galvos kraujotaką, koreguoti laikyseną, valdyti stresą ir šalinti raumenų įtampą, pakankamai judėti, rinktis maistą ir maisto papildus, kuriuose yra tinkamai galvos kraujotakai ir mitybai būtinų medžiagų, vengti migreną sukeliančių veiksnių, vartoti pakankamai skysčių, taikyti neurostimuliaciją.

Papildomos priemonės jaučiant bet kokį skausmą:

  1. laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo;
  2. pakankamai išsimiegoti (rekomenduojama gultis iki 22 val.; esant miego sutrikimams ypač veiksminga naudoti Frolovo kvėpavimo treniruoklį);
  3. stiprinti imuninę sistemą (bendrą organizmo savireguliaciją) ir malšinti uždegimą, nes jie šalina ligos priežastį;
  4. gerinti visą organizmo kraujotaką ir medžiagų apykaitą (juk viena pagrindinių daugelio lėtinių ligų priežasčių yra būtent sutrikusi kraujotaka);
  5. stiprinti nervų sistemą (pagrindinį viso organizmo darnios veiklos reguliatorių; tinka kvėpavimo treniruotės, savitaiga, meditacija, joga, juoko terapija ir pan.);
  6. gydyti depresiją ir kitas susijusias ligas;
  7. darbo metu daryti reguliarias pertraukėles, pasimankštinti.

Kai užpuola skausmas
perskindolSilpnam ar vidutinio stiprumo skausmui (pvz., galvos, dantų, raumenų ar sąnarių) malšinti turėtų būti vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Šie vaistai veikia tik simptomą – skausmą, tačiau negydomas ūminis skausmas gali tapti lėtiniu. Kadangi šios grupės vaistai turi ir šalutinį poveikį, visada turėtų būti vartojama mažiausia veiksminga tokio vaisto dozė trumpiausią laiką. Nepatartina skausmą malšinančių vaistų vartoti nėščiosioms ir žindyvėms. Kūdikiams ir vaikams nesteroidinius vaistus nuo uždegimo turėtų skirti tik gydytojas. Vienas veiksmingiausių ir saugiausių nesteroidinių vaistų nuo uždegimo yra ibuprofenas. Jis, kaip ir kiti minėtos grupės vaistai, mažina skausmą ir uždegimą. Ibuprofenas skausmą slopina labiau nei paracetamolis. Greitas ibuprofeno poveikis priklauso nuo jo druskos buvimo konkrečiame preparate. Norint greičiau numalšinti skausmą, reikėtų rinktis ibuprofeną natrio druskos dihidrato pavidalu. Ibuprofeno su šia druska preparatai skausmo židinį pasiekia dukart greičiau už ibuprofeno su kitokia druska preparatus.

Linkiu, kad skausmas netrukdytų džiaugtis rudens spalvomis!

Apie mus

Ramunėlės vaistinių tinklą sudaro ilgametę patirtį sukaupę vaistininkai provizoriai, išlaikę tradicinių vaistinių dvasią. Plačiau »

» Prisijunkite prie mūsų (1)

» Pasiūlykite mums patalpas.