Sveikatos patarimai: jei sutriko širdies ritmas

Doc. dr. Juozas Vasiliauskas
2013-07-23

kardio-kalis Širdis yra kraujo varomasis organas. Nuo tinkamo jos darbo priklauso kraujotakos sistemos funkcionavimas ir bendra organizmo būklė. Nuolat susitraukdama ir išsiplėsdama širdis vienodu ritmu varinėja kraują. Sveikas žmogus širdies neturi jausti. Jaučiamas tik dažnas, retas arba neritmiškas plakimas.

Širdies ritmo sutrikimas vadinamas aritmija. Pernelyg dažnas širdies plakimas vadinamas tachikardija (kai širdis plaka daugiau kaip 90 kartų per minutę), pernelyg retas – bradikardija (kai širdis plaka mažiau kaip 60 kartų per minutę). Ne laiku vykstantys širdies susitraukimai arba permušimai vadinami ekstasistolėmis.

Laikini ir reti širdies ritmo sutrikimai sveikam žmogui natūralūs ir visai nekenksmingi. Pvz., širdis plaka dažniau esant fiziniam ar emociniam krūviui, taip pat pakilus kūno temperatūrai. Ištirta, kad iki 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijų.

Pagrindiniai aritmijos simptomai: širdies ritmo sutrikimai, permušimai, širdies suspurdėjimas, dažnesnis pulsas, dažnas, intensyvus arba netolygus širdies plakimas, “iškritimai”, skausmas širdies plote, dažnas, apsunkintas, neritmiškas kvėpavimas, aukštas arterinis kraujo spaudimas.

Pagrindinės aritmijos priežastys ir rizikos veiksniai:

  • širdies raumens pakitimai (dėl išeminės širdies ligos bei miokardo infarkto; dėl ūminio širdies raumens uždegimo – miokardito, kai į širdies raumenį patenka gripas ar kita infekcija; dėl širdies raumens hipertrofijos – patologinio padidėjimo ir pablogėjusios funkcijos);
  • kraujotakos sutrikimai (dėl širdies pertvarų arba vožtuvų ydų; dėl padidėjusio arterinio kraujospūdžio; dėl plaučių arterijos trombinės embolijos, kai plaučių arterija ar jos šaka užkemšama krešuliu);
  • neširdinės priežastys (skydliaukė gamina per daug hormonų; alergija; vegetacinės nervų sistemos funkcijos, kuri išskiria adrenaliną bei kitas biologiškai veiklias medžiagas ir reguliuoja širdies darbą, sutrikimas; elektrolitų, ypač magnio ir kalio, pusiausvyros sutrikimai);
  • įvairių vaistų, maisto ir kitų medžiagų poveikis (nereguliarų širdies plakimą gali sukelti kofeinas, tabakas, alkoholis, vaistai nuo peršalimo ir kosulio, kontraceptikai, širdį veikiantys glikozidai, antidepresantai, narkotikai, toksinai ir kitos medžiagos).

Pagrindiniai širdies aritmijos pavojai

Širdies aritmijos metu sutrinka darni širdies veikla ir kraujotaka, todėl neužtikrinamas visapusiškas įvairių žmogaus organų aprūpinimas krauju, o kartu ir maisto medžiagomis bei deguonimi. Dėl to gali būti jaučiamas silpnumas, fizinio krūvio netoleravimas, dusulys ir kiti simptomai.

Jei aritmijų atsiranda dėl širdies raumens pažeidimo arba dėl išeminės širdies ligos, negydant būklė gali progresuoti iki visiško širdies veiklos nepakankamumo. Esant aritmijai, dėl sutrikusios kraujotakos ilgainiui gali susiformuoti kraujo krešuliai. Jų dalys gali atskilti ir su krauju nukeliauti į įvairius organus, todėl gali sutrikti jų kraujotaka ir išsivystyti insultas, infarktas, plaučių embolija, kitos trombozės – užsikimšimas krešuliu. Pačios pavojingiausios yra širdies skilvelių aritmijos, dėl kurių visiškai nutrūkus kraujotakai žmogus gali staiga mirti.

Širdies aritmijos diagnostikai užrašoma elektrokardiograma, atliekami įvairūs kraujo tyrimai (cholesterolio pagal atskiras frakcijas, gliukozės, elektrolitų: kalio, natrio, magnio, kt.), širdies ištyrimas ultragarsu ir įvairūs kiti tyrimai. Širdies aritmiją diagnozuoti ir gydyti turėtų tik gydytojas, nes svarbu išsiaiškinti jos kilmę ir gydymo būtinybę. Esant gerybinei aritmijai, kurią sukelia vegetacinės nervų sistemos disfunkcijos, gydymas vaistais dažniausiai neskiriamas. Kitais atvejais turi būti gydoma aritmiją sukėlusi priežastis.

Esant širdies ritmo sutrikimams rekomenduoju:

I) šalinti neigiamą aplinkos poveikį ir mažinti rizikos veiksnius:

  • tausoti nervų sistemą, t. y. mažinti psichologinę įtampą: vengti triukšmo, nuolatinio streso, vidinės įtampos, panikos, nerimo, susierzinimo, skubėjimo, baimės, pykčio ir kitų neigiamų bei prislopintų emocijų, vengti nuolatinio lėtinio nuovargio ir miego trūkumo, nedirbti naktimis;
  • vengti sunkaus fizinio darbo, esant reikalui mažinti darbo krūvį, žinoti savo galimybių ribas;
  • nerūkyti, vengti įvairių toksinų, riboti alkoholio vartojimą (jie sukelia širdies permušimus);
  • vengti kavos, energinių bei kolos tipo gėrimų, druskos ir sūraus maisto, saldumynų; vengti nereguliarų širdies plakimą sukeliančių vaistų vartojimo;
  • vengti nejudraus gyvenimo būdo, kaitrios saulės;
  • užsiimti kitų lėtinių ligų prevencija (ypač išeminės širdies ligos, aterosklerozės, kitų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, skydliaukės ir pan.), laiku gydyti sugedusius dantis;

II) koreguoti gyvenimo būdą ir rinktis sveiką gyvenseną:

  • nuolat laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo, gultis miegoti tuo pačiu metu (iki 22 val.) ir pakankamai išsimiegoti;
  • reguliariai judėti ir rinktis aktyvų poilsį gryname ore, didinti fizinį aktyvumą, kuris yra širdies veiklos stimuliatorius (principas: geriau lėčiau, bet ilgiau);
  • tinkamai ir sveikai maitintis (užtikrinti reikiamą vitaminų, antioksidantų, mineralinių medžiagų kiekį, kad mityba būtų tinkamai subalansuota);
  • reguliuoti kūno svorį ir kontroliuoti antsvorį, kad kūno masės indeksas atitiktų normos ribas;
  • taisyklingai kvėpuoti ir atlikti kvėpavimo treniruotes (su Frolovo kvėpavimo treniruokliu), nes tokios treniruotės gerina visą kraujotaką, o ilginant iškvėpimą pulsas retėja;
  • išlaikyti dvasinę pusiausvyrą: išmokti atsipalaiduoti, klausytis ramios ir harmoningos muzikos;
  • reguliariai tikrinti cholesterolio (pagal atskiras frakcijas) ir gliukozės kiekius kraujyje, kraujo krešėjimo ir veninės kraujotakos rodiklius;
  • vartoti vaistažolių arbatas arba kitokius augalinius preparatus su vaistiniais valerijonais, vaistinėmis melisomis ir pan. (pvz., “Valocordin Phyto”), kurie išsiskiria vegetacinę nervų sistemą raminančiu poveikiu;
  • papildomai vartoti antioksidantų preparatus (pailginto veikimo vitaminą C, vitaminą E, seleną, kofermentą Q10, L-karnitiną, likopeną, kvercetiną ir kt.), taip pat chromą, lecitiną, česnakus, vitaminą D3, B grupės vitaminus (ypač vitaminus B1 ir B3 arba niaciną, vitaminą B6, folio rūgštį, vitaminą B12 ir pantoteno rūgštį).

Širdžiai (ir profilaktiškai, ir gydant) ypač svarbūs ir nepakeičiami yra kalis bei magnis. Jų trūkumas organizme pavojingas sergant įvairiomis širdies bei kraujotakos ligomis. Kalis gyvybiškai svarbus kiekvienai ląstelei funkcionuoti. Jis reguliuoja kraujo spaudimą, reikalingas normaliai širdies raumens veiklai bei tinkamam nervų sistemos funkcionavimui. Magnis yra svarbiausias širdies veiklos reguliatorius: reguliuoja širdies susitraukimų dažnį, stabilizuoja širdies ritmą, atpalaiduoja širdies raumenį ir aprūpina ląsteles energija, gerina kraujotaką ir tausoja širdį. Jei vieno iš šių mineralų kiekis organizme sumažėja, tai ir kito paprastai trūksta. Šių mineralų ypač dažnai pritrūksta dėl šlapimo išsiskyrimą skatinančių bei vidurius laisvinančių vaistų vartojimo, dėl kavos bei alkoholinių gėrimų, taip pat sūraus maisto vartojimo, dėl gausaus prakaitavimo (ypač aktualu vasarą) ir ilgalaikio streso. Ne veltui magnio ir kalio trūkumo požymiais laikomi padidėjęs dirglumas, nuovargis ir silpnumas, mieguistumas, jaučiamas bei neritmiškas širdies plakimas, padidėjęs arterinis kraujospūdis.

Dažnai pakanka sureguliuoti ir palaikyti tinkamus šių mineralų kiekius organizme, kad aritmija visiškai išnyktų ir stipriai sumažėtų infarkto, insulto, inkstų nepakankamumo ir kitų susijusių susirgimų rizika.

Linkiu stiprios širdelės!

Apie mus

Ramunėlės vaistinių tinklą sudaro ilgametę patirtį sukaupę vaistininkai provizoriai, išlaikę tradicinių vaistinių dvasią. Plačiau »

» Darbo pasiūlymai (1)!

» Pasiūlykite mums patalpas (1).

Kontaktai

UAB "Ramunėlės vaistinė"
Ateities g. 10, 08303 Vilnius
Tel.: (8~5) 271 5268
Faks.: (8~5) 273 7381
Susisiekite el.paštu!