Sveikatos patarimai: jei sutriko galūnių kraujotaka

Doc. dr. Juozas Vasiliauskas
2012-11-03

Nors jau sulaukėme vasaros, nemažai žmonių skundžiasi kojų ir rankų šalimu. Dalis jų jaučia tvinkčiojimą rankų ar kojų pirštuose, jie būna šalti, pabalę ar net pamėlę. Dėl sutrikusios kraujotakos gali atsirasti skausmas (ypač kojų einant), galūnių silpnumas, pabrinkimas, protarpinis šlubumas einant, odos spalvos pokyčių (galūnė pablykšta, ypač ją pakėlus), odos sausumas, šaltumas (dėl pažeistos galūnės sumažėja temperatūra), galūnių jautrumo pokyčių (tirpimas, dilgčiojimas, skruzdžių bėgiojimo pojūtis, mažesnis jautrumas), odos (iki opų ir gangrenos) ir nagų pažeidimų, išnykti plaukuotumas. Dėl pablogėjusios kraujotakos pažeistuose audiniuose pradeda trūkti deguonies. Kai kuriems žmonėms dėl kraujotakos sutrikimo kojų šalimo pojūtis ilgai neišnyksta net ir vakare, atsigulus miegoti. Tai, kad galūnės (ypač rankų ir kojų pirštai) atvėsta greičiau nei kitos kūno dalys, normalu ir natūralu. Juk ant pėdų ir plaštakų yra mažiau raumeninio audinio (jo kraujotaka intensyvesnė), beveik nėra riebalinio audinio (jis sulaiko šilumą). Be to, pėdų ir plaštakų odos plotas – santykinai didelis šilumą išspinduliuojantis paviršius, tai periferinės kūno dalys, todėl jos prasčiau aprūpinamos krauju. Įvairūs veiksniai, tokie kaip smulkių kraujagyslių ir kapiliarų spazmai (dėl šalčio, nuovargio, streso), ateroskleroziniai kraujagyslių pažeidimai, periferinių nervų pažeidimai, dar labiau sutrikdo galūnių kraujotaką – į jas patenka dar mažiau kraujo (taigi ir šilumos). Galūnių šalimui įtakos turi ir žmogaus skirtingas riebalų bei raumenų kiekis, žemesnis kraujo spaudimas (sunkiau krauju aprūpinti nutolusias vietas), periferinės kraujotakos kliūtys.

Šalčio pojūtis galūnėse kartu su kitais simptomais gali būti ankstyvieji sunkios ligos požymiai, todėl rekomenduojama išsiaiškinti priežastis ir prireikus laiku pradėti veiksmingą gydymą. Kraujotakos sutrikimai gali būti įvairūs. Jų atsiradimo priežastys:

  • periferinių kraujagyslių aterosklerozė ir kitų kraujagyslių sistemos veiklos sutrikimai (rekomenduojamos cholesterolio kiekio kraujyje sureguliavimo priemonės, kraujagysles plečiančios ir mikrocirkuliaciją gerinančios priemonės);
  • venų varikozė (rekomenduojamos visos venų profilaktikos priemonės);
  • širdies veiklos sutrikimai (rekomenduojamos visos širdies veiklą stiprinančios priemonės);
  • periferinių nervų pažeidimas, dažnai pasireiškiantis sergant diabetu (rekomenduojama sureguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, vartoti B grupės vitaminų ir kitų specialių veikliųjų medžiagų);
  • geležies stokos ar kitų priežasčių sukelta mažakraujystė (rekomenduojama vartoti kompleksinius geležies preparatus ir sureguliuoti bendrą hemoglobino kiekį kraujyje);
  • susilpnėjusi skydliaukės funkcija, sumažėjęs arterinis spaudimas – hipotonija (gydymą skiria gydytojai).

Esant galūnių šalimo pojūčiui rekomenduoju:

  • išsiaiškinti priežastis, šalinti ir koreguoti širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos veiksnius (įskaitant inkstų ligas, nutukimą ir kt.);
  • kuo dažniau judinti ir mankštinti kojas ir rankas: gniaužyti pirštus, ratu sukti rankas (pradedant nuo pečių), trepsėti kojomis, pasistiebti ant pirštų galų, atlikti specialius kojų pratimus gulint ir sėdint, eiti pasivaikščioti;
  • kuo dažniau masažuoti šąlančias galūnes, tam ypač tinka specialus šepetys (galima naudoti eterinius aliejus);
  • vengti šalčio, streso (išmokti atsipalaidavimo pratimų) ir kitų dirgiklių;
  • šaltu oru galvą pridengti kepure arba skara, nesegėti didelių metalinių auskarų, mūvėti šiltomis kojinėmis ir pirštinėmis, rengtis laisvais šiltais drabužiais;
  • vengti ankštų ir aukštakulnių batų, kūną varžančių plačių diržų, nemūvėti daug žiedų, apyrankių;
  • mesti rūkyti, nes nikotinas sukelia kraujagyslių spazmus;
  • kuo mažiau būti kondicionuojamoje patalpoje, vengti sąlyčio su šaltais daiktais;
  • namuose nevaikščioti basomis, miegoti su vilnonėmis kojinėmis, galima į kojines įberti garstyčių miltelių arba ant pėdų klijuoti pipirinius pleistrus;
  • sureguliuoti kraujospūdį;
  • kuo dažniau gerti karštas vaistažolių arbatas, ypač žaliąją ir kaštonų žiedų (net ir vasarą), nuolat vartoti pakankamai skysčių;
  • valgyti daug ir įvairių daržovių bei vaisių, visų rūšių grūdinių produktų (ypač naudingi pomidorai, krienai, imbierai, salierai, aliejus);
  • daryti kojų ir rankų šiltas arba kontrastines druskų voneles (su jūrų druska, galima papildomai įlašinti rozmarinų ar kitokio eterinio aliejaus, čiobrelių arbatos), tačiau reikia saugotis, kad vanduo būtų ne per karštas ir nenudegintų odos (ypač jeigu sumažėjęs galūnių jautrumas);
  • jeigu nėra venų funkcijos pažeidimų, vakarais pagulėti šiltoje vonioje su eteriniais aliejais (imbierų, šalavijų, gvazdikų, cinamonų, raudonėlių);
  • gydytis dėlėmis;
  • vartoti kraujagysles plečiančius, kraujagyslių spazmus mažinančius ir mikrocirkuliaciją gerinančius produktus (ginkmedžių, česnakų, omega-3, magnio, vitamino C ir B grupės vitaminų preparatus, nikotino rūgštį, antioksidantus);
  • vartoti širdies veiklą gerinančius produktus (kofermentą Q10 ir kt.).

Visais metų laikais rekomenduojami antioksidantų preparatai, padedantys išvengti laisvųjų radikalų kaupimosi organizme. Taip sustiprėja kraujagyslių sienelės, imunitetas, pagerėja kraujotaka ir medžiagų apykaita.

Apie mus

Ramunėlės vaistinių tinklą sudaro ilgametę patirtį sukaupę vaistininkai provizoriai, išlaikę tradicinių vaistinių dvasią. Plačiau »

» Prisijunkite prie mūsų (1)

» Pasiūlykite mums patalpas.