Sveikatos patarimai: šaltojo sezono ligos

Doc. dr. Juozas Vasiliauskas
2012-10-15

Rudenį atvėsta orai. Tai metas, kai vis dažniau susergama peršalimo ar uždegiminėmis kvėpavimo takų ligomis. Dažniausios yra peršalimas, bronchitas, sinusitas, gripas. Be abejo, pati protingiausia išeitis – save prižiūrėti ir tausoti (vengiant visko, kas silpnina imunitetą), tinkamai rengtis, vengti skersvėjo, nuolat stiprinti savo imuninę sistemą, kad išliktume sveiki ir gyvybingi, kad organizmas būtų stiprus ir gebėtų apsisaugoti nuo ligų. Nusilpusios imuninės sistemos požymiai – padažnėjusios peršalimo ligos, kai sloga ar gerklės skausmu prasidėjęs paprastas peršalimas pereina į bronchitą, sinusitą, ausų uždegimą.

Šiuo metų laiku rekomenduotina profilaktiškai vartoti imunitetą stiprinančių priemonių – ypač vitaminą C ir bioflavonoidus (pvz., “Citrosept”), sustiprinančius vitamino C veiksmingumą. Šios imunitetą stiprinančios priemonės nepakeičiamos ir jau susirgus. Juk žmogaus organizmas pasveiksta tik tada, kai jo imuninė sistema įveikia virusus, bakterijas ar kitus ligos sukėlėjus. Tačiau svarbu nuo pat pirmųjų ligos akimirkų pradėti tinkamą gydymąsi ir laikytis tinkamo dienos režimo, kad nekiltų susirgimo komplikacijų bei maksimaliai sutrumpėtų sveikimo laikas.

Peršalimo ligų prevencijai svarbi ir asmens higiena. Būtina apriboti kontaktą su sergančiaisiais. Ypač svarbi rankų higiena – rekomenduojama kuo dažniau plauti rankas ir neliesti veido neplautomis rankomis. JAV buvo atliktas tyrimas: 40 000 jūrų laivyno kareivių buvo liepta plauti rankas penkis kartus per dieną. Sergančiųjų kvėpavimo takų ligomis tarp jų sumažėjo 45 procentais.

 Bendri nurodymai susirgus bet kuria peršalimo ar uždegimine kvėpavimo takų liga:

  • gulimas režimas (miegas ir poilsis);
  • šilumos režimas (nuolat dėvėti vilnones kojines ir šaliką, būnant lauke – pagal poreikį kepurę ir pirštines);
  • dažnas kambario vėdinimas ir drėkinimas (ypač tada, jeigu patalpų oras sausas);
  • dažnas šiltų skysčių gėrimas – nors 6–8 stiklines per parą (itin gerai tinka vaistažolių arbatos, paprastas, negazuotas mineralinis vanduo), nes jie suskystina nosies, ryklės bei bronchų gleivinių sekretus;
  • tinkama mityba (valgyti tik išalkus, maistui rinktis natūralų augalinį maistą, turintį daug biologiškai aktyvių medžiagų);
  • imunitetą silpninančių faktorių (streso, žalingų įpročių ir pan.) vengimas;
  • imuninės sistemos stiprinimas (vitaminas C, bioflavonoidai ir kt.).

_gelomyrtolLabiausiai paplitusi peršalimo liga yra virusinė kvėpavimo takų infekcija. Pagrindiniai peršalimo simptomai yra sloga, gerklės skausmas, čiaudulys, kosulys, lengvai pakilusi temperatūra (ne visada!). Jei visus šiuos požymius dar lydi 38,5 laipsnių ar aukštesnė temperatūra, galvos ir raumenų skausmas, stiprus nuovargis, pykinimas ir vėmimas, – tuomet gali būti gripas. Šiais atvejais vartojami vaistai paties susirgimo negydo, jie tik slopina nemalonius simptomus ir kartu pagerina bendrąją savijautą. Pasveikstama, kai organizmo imuninė sistema įveikia virusus (peršalus – per 3-7 dienas, sergant gripu – per 10 ir daugiau dienų). Kuo organizmo imuninė sistema stipresnė, tuo lengviau ir greičiau nugalima infekcija. Pakilusi temperatūra yra vienas iš svarbiausių organizmo ginklų prieš ligos sukėlėjus.

Tik pastebėjus pirmuosius peršalimo ar gripo simptomus, reikia pradėti vartoti vitaminą C (pailgintojo veikimo 250 mg kapsules reikia gerti 2 kartus per dieną, o nepailgintojo veikimo 200 mg tabletes reikia gerti 5 kartus per dieną). Peršalus, kai temperatūra neaukšta (iki 39 laipsnių, o vaikams – iki 38,6 laipsnių), jos dirbtinai mažinti nerekomenduojama. Karščiavimui mažinti galima gerti prakaitavimą skatinančių liepžiedžių, šeivamedžių, čiobrelių, aviečių lapų arbatas. Sloga. Ji pasireiškia 80 proc. sergančiųjų peršalimu. Tik pajutę pirmuosius slogos požymius nosį skalaukite šiltu ir sūriu vandeniu arba purkškite į ją jūros vandenį naudodami specialiai pagamintus purkštuvus. Tai darykite kas 1-2 valandas. Purškiamas vanduo ne tik drėkina bei išvalo nosies gleivinę, bet ir mažina gleivinės paburkimą (atkemša nosį). Nosis atsikemša ir pakvėpavus šviežiai tarkuotų krienų. Dėl slogos taip pat rekomenduojama dažnai pakvėpuoti šiltais garais (tik svarbu, kad įkvepiant jie nebūtų pernelyg karšti; todėl užsigaubus rankšluosčiu veidą reikia laikyti 45 cm virš vandens). Dar geriau prieš garinimo procedūrą į vandenį įlašinti 3 lašelius eukaliptų, arbatmedžių aliejaus arba šiek tiek sodos (šarminis tirpalas skystina gleives). Viena tokia procedūra turėtų trukti iki 10-15 minučių.

Dar rekomenduojamos ramunėlių ir imbierų arbatos, o pieno produktų (ypač šviežių) reikėtų laikinai atsisakyti. Svarbu žinoti, kad gulint po galva turi būtų padėta pagalvė (kad iš nosies geriau ištekėtų gleivės). Todėl gulėjimas ant nugaros be pagalvės nerekomenduojamas. Jeigu nosies gleivinė išsausėjusi, rekomenduojama lašinti aliejinių lašų (tik vyresniems kaip 2-3 metų vaikams) arba gleivinę patepti vatos tamponėliu, suvilgytu aliejuje (pvz., šaltalankių). Slogai užsitęsus, gali susidaryti sinusitas. Jam gydyti labai efektyvūs augaliniai preparatai su mirtoliu (pvz., “Gelomyrtol”), skystinančiu gleives (sekretą). Dėl šio poveikio mirtolio preparatai labai efektyvūs ir sergant bronchitu. Juos vartoti reikia 30 minučių prieš valgį gausiai užsigeriant šiltu skysčiu.

Gerklės skausmas. Tik pajutę pirmuosius gerklės perštėjimo požymius, kas 1–2 valandas ją skalaukite šiltu ir sūriu vandeniu su soda. Skalavimams labai tinka ir tirpalas, gautas į šiltą vandenį įlašinus bičių pikio (propolio) arba medetkų spiritinės tinktūros lašų. Skalauti gerklę efektyviausia jau pavalgius ir išgėrus skysčius (po to bent valandą nieko negerti ir nevalgyti), taip užtikrinant ilgesnį ir stipresnį antiseptinį poveikį. Gerklės būklę pagerina medaus čiulpimas, inhaliacijos, šaliko palaikoma šiluma, kaklo patepimas šildomaisiais tepalais su eteriniu aliejumi. Labai naudinga gerti gleivingą linų sėmenų nuovirą (nes gleivės gerai sutepa gerklę), aviečių, čiobrelių, debesylų, eukaliptų, imbierų, islandinių kerpenų, liepžiedžių, medetkų, pušų pumpurų, ramunėlių, rozmarinų, šalavijų ir šeivamedžių šiltą (tačiau ne karštą!) arbatą. Reikia vengti aštraus, karšto, šalto, šiurkštaus maisto, nes jis gali traumuoti uždegimo pažeistas gleivines. Valgant maistą reikia gerai sukramtyti.

_gelorevoiceKosulys ir ūminis bronchitas. Peršalimo pradžioje atsiranda sausas kosulys. Jei kosulys sausas, naudojamos kosulį slopinančios priemonės (dažnai pakanka priemonių gerklei). Sausą kosulį svarbiau slopinti nakties metu, kad būtų galima išsimiegoti. Sausas, dirginantis kosulys po kelių dienų pereina į drėgną. Kosulys yra svarbus norint palaikyti kvėpavimo takus švarius: jis padeda išvalyti kvėpavimo takus, pašalina gleives, svetimkūnius ir mikrobus. Kosulio produktyvumą ypač pagerina priemonės, suskystinančios skreplius ir padedančios lengviau juos atkosėti. Esant kosuliui, svarbu gerti daug šiltos arbatos, nes ji skystina gleives ir lengvina atsikosėjimą. Tai gali būti anyžių, debesylų šaknų su šakniastiebiais, eukaliptų lapų, islandinių kerpenų, linų sėmenų, pankolių, piliarožių šaknų, pušų pumpurų, saldymedžių šaknų nuovirai, čiobrelių žolių, našlaičių lapų, pavasarinių raktažolių žiedų, plačialapių gysločių lapų, raudonėlių žolių, šalavijų lapų, šalpusnių lapų arbatos. Vartojant pramoninės gamybos vaistingųjų augalų preparatus (pvz., “Gelomyrtol” su mirtoliu), garantuotai gaunamas efektyvus svarbiausių veikliųjų medžiagų kiekis. Bent kelis kartus per dieną reikia panaudoti šildomuosius tepalus su eteriniais aliejais (eukaliptų, citrinų, kamparo, levandų, mėtų, mirtų, pušų, saldžiųjų apelsinų ir kt.), įtrinti jais krūtinę, nugarą, delnus ir pėdas. Nuo seno daugelio naudojami garstyčių trauklapiai ir taurės (nugaros srityje), eterinių aliejų ir vaistažolių nuovirų inhaliacijos, kvėpuojant virš garų vonios. Dar patogiau inhaliacijas (su izotoniniu tirpalu arba mineraliniu vandeniu) atlikti naudojant specialius inhaliatorius.

Visada reikia kreiptis į gydytoją, jeigu atsiranda aukšta temperatūra, darosi sunku kvėpuoti, jeigu po 2–3 dienų gydymo simptomai neatslūgsta arba būklė dar pablogėja.

Linkiu visiems šilto ir sveiko rudens!

Apie mus

Ramunėlės vaistinių tinklą sudaro ilgametę patirtį sukaupę vaistininkai provizoriai, išlaikę tradicinių vaistinių dvasią. Plačiau »

» Prisijunkite prie mūsų (1)

» Pasiūlykite mums patalpas.