Sveikatos patarimai: odos ir nagų grybelis

Doc. dr. Juozas Vasiliauskas
2012-07-16

Manoma, kad kas antro Lietuvos gyventojo odą, kojų arba rankų nagus yra pažeidęs grybelis. Grybelines odos ligas sukelia mikroskopiniai grybeliai (jų yra daug rūšių), prisitaikę parazituoti žmogaus odoje, plaukuose ir naguose. Šių grybelių sporos iš aplinkos patenka ant žmogaus odos ar nagų ir esant tinkamoms sąlygoms sukelia odos infekcinę ligą.

Grybelinės ligos užkrečiamos. Grybeliu užsikrečiama kontaktuojant su juo sergančiais žmonėmis, apsiavus jų avalynę, liečiant jų daiktus, taip pat pirtyse, saunose, baseinuose, sporto salėse, masažo ir manikiūro kabinetuose, visuomeniniame transporte, paplūdimiuose ir kitose viešojo susibūrimo vietose. Ypač rizikuoja sportuojantys, keliaujantys, lankantys baseinus, nesilaikantys asmens higienos žmonės. Rizika susirgti grybelinėmis ligomis keliolika kartų padidėja ne tik jiems, bet ir jų šeimos nariams. Nors šios infekcijos dažnai nėra labai pavojingos sveikatai, tačiau labai vargina užsikrėtusiuosius ir sukelia nemalonius pojūčius, alergijas. Grybelinės ligos turi būti gydomos, nes laiku neatkreipus į jas dėmesio jos gali išplisti po organizmą ir sukelti rimtesnių sveikatos sutrikimų (ypač sergant įvairiomis lėtinėmis ligomis). Todėl ypač svarbu grybelį gydyti sergant astma, kitomis kvėpavimo takų ligomis, cukriniu diabetu ir kitais lėtiniais negalavimais. Tinkamą grybelinių ligų gydymą turi skirti gydytojas dermatologas.

Dažniausiai grybelinės ligos pažeidžia kojų ar rankų tarpupirščių (ypač tarp kojų IV ir V pirštų), pažastų, kirkšnių ir padų odą, kojų nagus. Šias ligas gali provokuoti gausus prakaitavimas, įvairaus veikimo antibiotikų, gliukokortikosteroidų, imunosupresantų, onkologinių vaistų vartojimas, diabetas, kojų veninės kraujotakos nepakankamumas, sutrikusi medžiagų apykaita, prasta mityba, vitaminų trūkumas, patirta trauma ir kitos priežastys.

Susirgus odos grybeline infekcija, pažeista oda gali niežėti, pleiskanoti, suskilinėti, įtrūkti, parausti (pastebimos rusvos arba rausvos ryškių ribų dėmės ant odos), šlapiuoti, pūliuoti, čia gali rastis gilių kietų pūslelių, žaizdų, sukietėjimų, šašų, pado oda gali sukietėti, išsausėti ir pleiskanoti. Tinkamai parinkus gydymą, odos grybelis išgydomas gana greitai (tačiau pažeistą vietą paskirtu vaistiniu preparatu rekomenduojama tepti dar bent dvi savaites po to, kai liga pasitraukia, kad grybelis būtų visiškai sunaikintas).

Susirgus nagų grybeline infekcija, dažniausiai pažeidžiami kojų nagai. Tai įvyksta per ilgesnį infekcijos laiką, pakitimai pradeda matytis tik pradėjus irti nago struktūrai. Tada nago išvaizda pradeda keistis: prarandamas blizgesys, atsiranda balkšvai gelsvos spalvos dėmių, nagas storėja, gali skaudėti apsiavus. Kiti požymiai: nago paviršius tampa matinis, grublėtas, praranda skaidrumą, tampa nepatvarus, trupa ir atsiskiria nuo nago guolio, neretai pakinta spalva (nagas tampa pilkšvas, gelsvas). Nagų grybelį tenka gydyti ilgai ir kantriai (nuo 6 iki 12 savaičių), papildomai naudojant įvairias avalynės, aprangos dezinfekavimo priemones.

Gydantis bet kokią grybelinę infekciją reikia stengtis, kad pažeista vieta visada būtų sausa ir švari. Reikia nuolat dezinfekuoti avalynę, kojines, patalynę ir asmens higieno priemones (rankšluostį ir kt.). Nagų grybelis gydomas tik gydytojo skirtais vaistais.

Rytų medicinoje odos grybeliui gydyti naudojamos ciberžolės (pasidarius košelę ir tepant ja pažeistą odą). Tuo pačiu tikslu vietiškai gali būti naudojama ir valgomoji soda (sumaišius su vandeniu košelę ir ja įtrynus), česnakai, natūralus jogurtas, tepalas su levandų aliejumi arba medetkų tepalas. Visomis minėtomis priemonėmis pažeistą vietą reikia tepti 3–4 kartus per dieną. Tam gali būti naudojamas ir su alyvuogių aliejumi arba alavijų sultimis sumaišytas arbatmedžių aliejus, pažeistą odą tepant du kartus per parą. Kojos taip pat gali būti mirkomos vonelėse su ąžuolų žievės nuoviru, įlašinus kelis lašus garstyčių aliejaus arba įbėrus garstyčių miltelių (mirkant apie 30 min.). Tačiau po bet kurios iš šių procedūrų kojas arba kitą gydomą vietą reikia kruopščiai nusausinti arba leisti visiškai nudžiūti. Tokį gydymą reikia tęsti bent tris savaites.

Padeda apsisaugoti nuo grybelinių infekcijų:

  • neavėti svetimos avalynės (šlepečių, batų ir pan.). Užsikrėsti galima net parduotuvėje matuojantis batus. Reikia žinoti, kad nuo grybelio neapsaugos mūvimos plonos kojinės;
  • viešuosiuose baseinuose, sporto klubuose, jų dušuose nuolat avėti savo šlepetes, šluostytis tik savo rankšluosčiais, naudotis tik savo asmens higienos priemonėmis; nusiprausus visada gerai nusišluostyti kūną, ypač kojų ir rankų tarpupirščius (rekomenduojama džiovinti net su plaukų džiovintuvu);
  • nuolat rūpintis kojomis, nes grybeliui palankios terpės – karštis, drėgmė ir uždara avalynė; vengti prakaito, vėdinti kojas, kasdien plauti kojas su muilu ir jas kruopščiai nusišluostyti, nemiegoti su kojinėmis, mūvėti medvilnines kojines (nes geriau sugeria drėgmę), jas keisti bent kartą per dieną, naudoti priemones nuo kojų prakaitavimo (tinka net ir sodos milteliai), tarpupirščius ir kirkšnis apibarstyti specialiais milteliais, sugeriančiais drėgmę;
  • rinktis laisvesnę natūralios odos arba medžiaginę avalynę (ji leidžia pėdoms kvėpuoti ir nedidina prakaitavimo), kad ji būtų patogi, ne per ankšta, kad kojos neprakaituotų ir nebūtų apspaustos, vasarą per karščius nešioti atvirą avalynę; žiūrėti, kad kojos nešustų; į batus kasdien įpurkšti grybelį naikinančio preparato;
  • sudrėkusią avalynę visuomet išdžiovinti; jeigu pėdos smarkiai prakaituoja, avalynę reikia keisti du kartus per dieną;
  • vengti sintetinių ankštų drabužių, nailoninių kojinių, guminės ir sintetinės avalynės (nes jie sulaiko drėgmę ir sukelia prakaitavimą);
  • gydyti gretutines ligas, vengti streso ir stiprinti imunitetą, nes ant odos patekusios grybelio sporos ima daugintis tada, kai susilpnėja imuninė sistema (ypač sergant, pagyvenusiems žmonėms ir nėščiosioms);
  • valgyti jogurtą ir kitus rauginto pieno produktus, skatinančius gerųjų bakterijų dauginimąsi žarnyne, papildomai vartoti preparatų su gerosiomis žarnyno bakterijomis;
  • neleisti vaikams glostyti valkataujančių gyvūnų, dažnai apžiūrėti ir savo laikomus gyvūnus (šunis, kates);
  • kartkartėmis apžiūrėti savo pėdas: specialisto paskirtą gydymą pradėti vos pastebėjus ligos pradžią, nes tik pradėjus formuotis grybeliui, jis gydomas daug paprasčiau;
  • reguliariai ir tinkamai kirptis nagus (nenukirpti jų per trumpai);
  • susirgus grybeliu vienam šeimos nariui, būtina pasitikrinti ir kitiems šeimos nariams;
  • apriboti kontaktus su ligoniu: jeigu namuose yra žmogus, sergantis grybeline liga, reikia kruopščiai išplauti ir dezinfekuoti vonią ar dušą (kai ja pasinaudoja), būtina naudoti atskirą patalynę, rankšluostį, plaukų šukas ir kitus asmens higienos reikmenis, atskirai reikėtų plauti ligonio patalynę (virinti ją 15 min.), atskirai laikyti jo drabužius, pižamas, avalynę;
  • užsikrėtęs pėdų grybeliu žmogus rengtis turi pradėti nuo kojinių.

Svarbu prisiminti, kad kiekvieną kartą apsilankius vietose, kur yra tikimybė užsikrėsti grybeliu, reikia odą ir nagus gerai nuplauti bei dezinfekuoti. Prieš lankantis baseinuose, pirtyse ir po to kojas reikia apipurkšti dezinfekuojamuoju skysčiu. Tuomet tikimybės užsikrėsti beveik nelieka. Gydantis nuo grybelinių ligų, skirtus vaistus svarbu vartoti visą gydytojo nurodytą laikotarpį. Saugantis pėdų grybelio, profilaktiškai privaloma savo aplinką apdoroti dezinfekcinėmis priemonėmis, kad pacientas pakartotinai neužsikrėstų, o išgydyta liga neatsinaujintų.

Apsaugokime nuo grybelio save ir artimuosius! Linkiu visiems gero poilsio ir gražios vasaros!

Apie mus

Ramunėlės vaistinių tinklą sudaro ilgametę patirtį sukaupę vaistininkai provizoriai, išlaikę tradicinių vaistinių dvasią. Plačiau »

» Darbo pasiūlymai (1)!

» Pasiūlykite mums patalpas (1).

Kontaktai

UAB "Ramunėlės vaistinė"
Ateities g. 10, 08303 Vilnius
Tel.: (8~5) 271 5268
Faks.: (8~5) 273 7381
Susisiekite el.paštu!