Sveikatos patarimai: nepamirškite pasirūpinti kojomis!

Doc. dr. Juozas Vasiliauskas
2012-06-13

Atšilus orams, mūsų kojos greičiau pavargsta ir pabrinksta. Tai atsitinka dėl veninės kraujotakos sutrikimo, priskiriamo lėtinėms ligoms. Veninės kraujotakos sutrikimas gali pasireikšti greitesniu kojų nuovargiu, kojų apsunkimu, veržimu, dilgčiojimu, tempimu, niežuliu, mėšlungiu, skausmu, pabrinkimu, patinimu, išsiplėtusiomis kojų venomis, venų mazgeliais, padidėjusia odos pigmentacija ir dermatitu. Veninė kraujotaka blogėja dėl nuolatinio stovimo ar sėdimo darbo, mažai judant. Veikiant šilumai dauguma minėtųjų simptomų labiau išryškėja šiltuoju metų laiku. Jie visada stipriau juntami antroje darbo dienos pusėje – vakarop.

Venos – kraujagyslės, kuriomis kraujas viena kryptimi teka į širdį. Jose yra vožtuvų, neleidžiančių kraujui pradėti tekėti priešinga kryptimi. Kai šie vožtuvai nusidėvi, paprastai pradeda kentėti kojos, nes dėl veninio kraujo sankaupos padidėja bendras spaudimas į venų sieneles. Venos plečiasi ir blogėja veninė kraujotaka.

Pagal statistiką, kas antras suaugęs žmogus susiduria su venų varikoze (išsiplėtimu) ar kitais veninės kraujotakos sutrikimais. Gerokai dažniau jie pasireiškia moterims ir aukšto ūgio žmonėms. Su amžiumi šis procentas vis didėja (ypač moterims po menopauzės). Kadangi venų ligos lėtinės ir dažnai vystosi dėl genetinio polinkio bei paveldimumo, tai pradėti prižiūrėti venas svarbu nuo pat ankstyvos jaunystės. Svarbu žinoti, kad kojų venomis reikia rūpintis visą laiką. Profilaktinės priemonės, padedančios iš venų nutekėti kraujui, ypač efektyvios ankstyvomis ligos stadijomis. Nuolat taikant profilaktikos priemones, dažnai galima išvengti venų trombozės, venų uždegimų (tromboflebitų), trofinių opų ir kitų grėsmingų komplikacijų.

Esant veninės kraujotakos sutrikimų, patartina:

  • reguliariai judėti (tinka pasivaikščiojimas, greitas ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, lipimas laiptais), eiti į darbą pėsčiomis (visą kelią arba jo dalį, išlipus iš autobuso viena stotele anksčiau arba pastačius automobilį toliau nuo darbovietės);
  • sėdint (ypač kai žiūrite televizorių ar skaitote laikraščius) kuo dažniau pakelti kojas į horizontalią padėtį (pavyzdžiui, pasidėti ant taburetės) arba dar aukščiau (rekomenduojama ir miegoti užkėlus kojas šiek tiek aukščiau – širdies lygyje);
  • jeigu darbas sėdimas – kas 30 min. reikėtų pavaikščioti, jeigu stovimas – reikėtų nuolat mindžiukuoti, keisti kūno padėtį, judėti, kūno svorį perkelti nuo vienos kojos ant kitos;
  • kuo dažniau daryti specialius kojų kraujotaką gerinančius fizinius pratimus, ypač pertraukėlių metu dirbant sėdimą, stovimą darbą arba kai paskirtas lovos režimas (atsisėdus mankštinti pėdas sukant jas ratu; pastovėti ant kulnų, pakėlus pėdų priekį, arba atsisėdus siūbuoti pėdas pakaitomis pakeliant ir nuleidžiant tai kulnus, tai pirštus; atsisėdus pakelti kojų pirštus ir pasiūbuoti jais į išorę ir vidų – panašūs į automobilio stiklo valytuvų judesiai); kuo dažniau kojas masažuoti (iš apačios į viršų veninio kraujo tekėjimo kryptimi); daugiau vaikščioti basomis;
  • profilaktiškai taikyti šalčio ir panašias procedūras (braidyti vėsiame vandenyje, vakarais pamirkyti kojas šaltose vonelėse su Negyvosios jūros druskomis ar su vaistažolėmis; praustis kontrastiniu dušu – pakaitom aplieti kojas iki kelių šalto ir šilto vandens srove, šią procedūrą pradedant nuo pėdų ir pamažu kylant į viršų);
  • pasirinkti patogią avalynę, kad ji būtų ne ankšta, pagaminta iš natūralių medžiagų, tvirtais padais, neaukštais pakulniais (geriausia pakulnė – 2–2,5 cm, bet ne aukštesnė kaip 3–4 cm, laisva), pralaidi orui; vasarą patartina, kad bateliai ar basutės būtų kiek laisvesni, nes koja pavaikščiojus greitai pabrinksta;
  • mūvėti kojines (ypač medvilnines), vertėtų nesiauti batų ant basos kojos, jei kojos linkusios labiau prakaituoti;
  • mesti rūkyti, nes į organizmą patekusios kenksmingos medžiagos labai žaloja visas kraujagysles;
  • asmenims su paveldėtu polinkiu sirgti varikoze geriau pasirinkti tokią profesiją, kad nereikėtų dirbti stovint, kilnoti sunkumų;
  • nėščioms moterims jau nuo 20 nėštumo savaitės nešioti specialisto parinktas elastines (kompresines) kojines (skirtas tik nėščiosioms), nepamiršti reguliarių šalto vandens procedūrų;
  • mažinti antsvorį ir sureguliuoti mitybą (valgyti kuo daugiau daržovių, stengtis nevartoti druskos ir sūrių produktų; tinkama mityba padeda išvengti pasikartojančio vidurių užkietėjimo, hemorojaus, neleidžia progresuoti venų ligoms);
  • moterims kontraceptinius vaistus keisti kitomis apsisaugojimo nuo nėštumo priemonėmis;
  • dieną mūvėti kompresines kojines (jas skiria ir parenka specialistas);
  • gulintiems lovos režimu pacientams dėl specialių prevencijos priemonių kreiptis į savo gydytoją;
  • kreiptis į gydytoją dėl papildomos specialisto konsultacijos; pasitikrinti širdies veiklą, kraujo krešumą;
  • gydytis medicininėmis dėlėmis (prižiūrint specialistui);
  • valgyti šių maisto produktų: alyvuogių, šviežių juodavaisių aronijų uogų ir sulčių, burokėlių, citrusinių vaisių, česnakų, erškėčių vaisių, grikių košės, kopūstų, petražolių, pipirų, pomidorų, lapinių salotų, juodųjų serbentų, spanguolių, svogūnų, šaltalankių ir šermukšnių uogų, vynuogių, vyšnių.

Esant veninės kraujotakos sutrikimams, vengti:

  • ilgai stovėti vietoje nejudant (dėl to kirpėjai ir kitų „stovimų“ profesijų atstovai patenka į padidintos rizikos grupę);
  • ilgai sėdėti nejudant, ypač sėdėti sukryžiavus kojas (dėl to buhalteriai ir kitų „sėdimų“ profesijų atstovai patenka į padidintos rizikos grupę);
  • visko, kas karšta (karštų vonių, saunų, pirties, ilgą laiką būti saulėje – ypač vengti atviros saulės, dirbti karštose patalpose);
  • aukštakulnių ir batų atviromis nosimis (vien iš dirželių supintos basutės greičiau pritrina);
  • vilkėti labai aptemptus drabužius, aptemptas apatines kelnaites bei ankštas kojines;
  • užsiiminėti šiomis sporto šakomis: kultūrizmu, svorių kilnojimu, kalnų slidinėjimu (reikia atsisakyti per didelio fizinio krūvio).

Esant veninės kraujotakos sutrikimams, efektyviai padeda:

  • giliųjų venų profilaktikai, ypač karštuoju metų laiku, vartoti venotoninius preparatus iš vaistingųjų augalų (pavyzdžiui, kompleksinius preparatus su antioksidantais – kaštonų sėklų ekstraktu, žaliosios arbatos, pušų žievės, ginkmedžių ekstraktais ir kvercetinu), vitaminą C, rutozidą, magnį, varį ir kitus. Jų vartojimo kursas – 2–3 mėnesiai. Šios medžiagos stiprina venų sieneles bei gerina kojų veninę kraujotaką;
  • išorinių venų profilaktikai, ypač šiltuoju metų laiku, kojas išoriškai tepti specialiais geliais ar kremais, kurių sudėtyje yra kaštonų, arnikų, ginkmedžių ir kitų vaistingųjų augalų ekstraktų.

Geriamųjų venotoninių preparatų ir tepamų gelių venoms turėtų būti ne tik vaistinėlėje. Jų reikėtų naudoti keliaujant į visas tolimesnes keliones (ypač skrendant lėktuvu ar važiuojant autobusu).

Rūpinkimės, kad mūsų kojos būtų lengvos!

Apie mus

Ramunėlės vaistinių tinklą sudaro ilgametę patirtį sukaupę vaistininkai provizoriai, išlaikę tradicinių vaistinių dvasią. Plačiau »

» Prisijunkite prie mūsų (1)

» Pasiūlykite mums patalpas.