Sveikatos patarimai: padidėjęs kraujospūdis ir kaip jį sumažinti

Doc. dr. Juozas Vasiliauskas
2012-03-12

Ilgą laiką išliekantis padidėjęs arterinis kraujospūdis – vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių įvairius kraujagyslių pažeidimus bei sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, nuo kurių pasaulyje miršta ypač daug žmonių.

Širdis – tarsi pompa, varinėjanti kraują po visą kūną. Kraujas pumpuojamas iš širdies į arterijas pastoviu slėgiu. Šis slėgis ir vadinamas arteriniu kraujospūdžiu arba tiesiog kraujospūdžiu. Arterinis kraujospūdis matuojamas dviem skaičiais (mmHg). Jie nurodo širdies pumpuojamo kraujo slėgį į kraujagyslių sieneles. Didesnysis kraujo spaudimo skaičius parodo spaudimą kraujagyslėse širdžiai pumpuojant kraują į kitus organus. Jis atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir vadinamas sistoliniu kraujo spaudimu (sistolinis KS). Mažesnysis skaičius rodo spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis tarp širdies susitraukimų ir kokiu slėgiu kraujas grąžinamas į širdį. Jis vadinamas diastoliniu kraujo spaudimu (diastolinis KS).

Laikoma, kad optimalus sistolinis KS žmogui esant ramybės būsenos – 100–119 mmHg, o optimalus diastolinis KS žmogui esant ramybės būsenos – 60–79 mmHg. Jei matuojant žmogui esant ramybės būsenos arterinis kraujospūdis bent tris kartus ir daugiau intervalais iki vieno mėnesio stabiliai viršija 140 (didesnysis) ir (arba) 90 mmHg (mažesnysis), galima diagnozuoti arterinio kraujospūdžio padidėjimą, kitaip dar vadinamą arterine hipertenzija arba hipertonija. Tokiu atveju nedelsiant reikia imtis ilgalaikių priemonių padidėjusiam kraujospūdžiui normalizuoti.

Kraujospūdį reguliuoja smegenyse esantis cirkuliacinis centras, per nervų sistemą reaguojantis į aplinkos veiksnius. Kraujospūdis kinta su kiekvienu širdies dūžiu ir priklauso nuo amžiaus, lyties, daugelio kitų veiksnių. Kraujospūdžiui įtaką daro biologinis paros ritmas, kūno padėtis, fizinė ir protinė veikla, patiriamas stresas ir netgi oro temperatūra. Sveiko žmogaus kraujospūdis paprastai kinta visos paros metu.

Pagrindiniai padidėjusio kraujospūdžio pavojai:

  • paplitimas. Pagal statistiką tai viena dažniausių lėtinių ligų Lietuvoje (1999 m. 25–64 m. amžiaus populiacijos grupėje sirgo 59 % vyrų ir 51 % moterų);
  • daug nediagnozuotų atvejų. Teigiama, kad maždaug pusė sergančiųjų padidėjusiu kraujospūdžiu patys to nežino; daugumai aukštą kraujospūdį turinčių žmonių nepasireiškia jokių įspėjamųjų simptomų, jie jaučiasi visiškai sveiki, todėl liga paprastai diagnozuojama atsitiktinai, pamatavus kraujo spaudimą. Pavėluotai diagnozavus padidėjusį kraujospūdį, jau būna atsiradusių negrįžtamų svarbiausių organų pažeidimų. Todėl ši liga dažnai vadinama “tyliuoju žudiku”;
  • dažnos komplikacijos ir didelis mirtingumas. Padidėjęs kraujospūdis negrįžtamai pažeidžia širdį, inkstus, smegenis, akių ir kitas arterijas. Dėl to gerokai dažniau išsivysto širdies nepakankamumas, širdies išeminė liga, lėtinis inkstų nepakankamumas, insultas ir kt. gyvybei pavojingos komplikacijos;
  • apsunkintas gydymas. Kitos gretutinės ligos labai apsunkina arterinės hipertenzijos eigą ir gydymą;
  • trumpesnė gyvenimo trukmė. Nesureguliuotas kraujospūdis sutrumpina gyvenimo trukmę 10–20 metų;
  • tinkamai nesureguliuotas kraujospūdis. Beveik pusė žmonių, vartojančių tam skirtus vaistus, vis tiek tinkamai nesureguliuoja kraujospūdžio.

Riziką susirgti šia liga didina vyresnis amžius (vyresnėms nei 65 m. moterims, vyresniems nei 55 m. vyrams), šios ligos atvejai šeimoje (genetinis polinkis), rūkymas, nesveika mityba, vartojant daug druskos, netinkamas gyvenimo būdas (ilgalaikė įtampa ir pan.), sėslus gyvenimo būdas ir fizinio aktyvumo stoka, nutukimas, padidėjęs bendro cholesterolio kiekis kraujyje, II tipo cukrinis diabetas, depresija, alkoholio vartojimas, moterims nėštumas, geriamųjų kontraceptinių priemonių vartojimas ir menopauzės pabaiga.

Esant padidėjusiam kraujospūdžiui rekomenduoju:

1) koreguoti gyvenimo būdą ir rinktis sveiką gyvenseną:

  • reguliuoti kūno svorį ir kontroliuoti antsvorį (ypač esant pilviniam nutukimui);
  • nuolat laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo, gultis miegoti tuo pačiu metu ir tinkamai išsimiegoti, nepervargti, gerai pailsėti;
  • miegamajame auginti pelargoniją;
  • reguliariai judėti ir rinktis aktyvų poilsį gryname ore (kasdien 20–30 min. pasivaikščioti, plaukioti, lėtai bėgioti, važinėti dviračiu, šokti);
  • fiziniam krūviui rinktis pratimus, kuriems atlikti reikia ištvermės, bet ne fizinės jėgos, didinti fizinį aktyvumą (principas – “geriau lėčiau, bet ilgiau”);
  • mažinti psichologinę įtampą ir išlaikyti dvasinę pusiausvyrą (išmokti atsipalaiduoti, pailsėti);
  • stengtis, kad būtų kuo daugiau teigiamų emocijų ir motyvacijos keistis, juoko, geros nuotaikos, šypsenos, optimistinio požiūrio į gyvenimą, dainuoti, kuo dažniau apkabinti savo antrąją pusę (partnerį);
  • sėdėti atsipalaidavus (neįtempus kaklo ir nugaros raumenų ir nepakėlus pečių);
  • reguliariai ir tinkamai matuoti savo kraujospūdį, pasižymėti gautus rezultatus;
  • reguliariai tikrinti cholesterolio (pagal atskiras frakcijas) ir gliukozės kiekius kraujyje, kraujo krešėjimo rodiklius;
  • imtis kitų lėtinių ligų prevencijos (ypač inkstų ligų, diabeto ir pan.).

2) šalinti neigiamus aplinkos poveikius ir mažinti rizikos veiksnius:

  • nerūkyti, riboti alkoholio ir ypač alaus vartojimą;
  • vengti ilgai būti ankštose ir tvankiose patalpose, dėl pramonės ir automobilių intensyvaus judėjimo užterštame ore, kuo mažiau sėdėti prie televizoriaus ar kompiuterio;
  • vengti nuolatinio streso, vidinės įtampos, panikos, nerimo, susierzinimo, skubėjimo, baimės, pykčio, agresijos, priešiškumo ir kitų neigiamų bei prislopintų emocijų;
  • pasistengti, kad netrūktų miego;
  • vengti sunkaus fizinio darbo, nepervargti, nedirbti naktimis, žinoti savo galimybių ribas;
  • per dažnai nesitvarkyti namuose;
  • vengti kaitrios saulės;
  • vengti triukšmo, rinktis gyvenamąsias patalpas su triukšmą slopinančiais plastikiniais langais;
  • nenaudoti triukšmingų žadintuvų rytais.

3) būtina keisti mitybą, spaudimui mažinti skirtos natūralios veikliosios medžiagos ir kitos rekomenduojamos sveikatinimo priemonės bus aptartos atskirame straipsnyje.

Nepamirškite, kad kraujospūdis nuolat kinta. Tai reiškia, kad per ilgą laiką matuojant kraujospūdį gauti duomenys – kur kas reikšmingesni nei vieno matavimo rezultatai. Dėl šios priežasties visi, kurių arterinis kraujospūdis padidėjęs, privalo nuolat matuotis kraujospūdį. Norint gauti tiksliausius matavimo rezultatus, matuoti kraujospūdį reikia kūnui esant vienodos padėties ir tuo pačiu paros metu.

Kiekvienas, sulaukęs 35 m. ir daugiau, privalo pasitikrinti kraujospūdį bent kartą per metus. O esant rizikos veiksnių matuoti kraujospūdį reikėtų dar dažniau. Svarbu šią ligą nustatyti kuo anksčiau!

Linkiu visiems optimalaus kraujospūdžio. Pavasarį pasitikime sveiki, aktyvūs ir šypsodamiesi!

Apie mus

Ramunėlės vaistinių tinklą sudaro ilgametę patirtį sukaupę vaistininkai provizoriai, išlaikę tradicinių vaistinių dvasią. Plačiau »

» Prisijunkite prie mūsų (1)

» Pasiūlykite mums patalpas.