Sveikatos patarimai: kai vaikas karščiuoja

Doc. dr. Juozas Vasiliauskas
2011-12-12

Per parą žmogaus kūno temperatūra svyruoja. Paprastai ji mažiausia naktį (kai lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o dieną dėl kūno aktyvumo – padidėja. Vidutinė normali temperatūra – 36,8 °C, tačiau ji gali svyruoti nuo 36,2 °C iki 37,0 °C. Temperatūrą būtina matuoti tinkamai, kaip nurodyta termometro naudojimo instrukcijoje. Matuojant temperatūrą pažastyje, karščiavimas gali būti nedidelis (37–38 °C), vidutinis (38–39 °C), didelis (39–40 °C) ir itin didelis (daugiau kaip 40 °C).

Skiriamos trys karščiavimo stadijos: temperatūros kilimas, laikymasis ir kritimas. Temperatūrai kylant, dažniausiai krečia šaltkrėtis. Per temperatūros kritimo stadiją atiduodama daugiau šilumos ir žmogus stipriai prakaituoja, padažnėja kvėpavimas. Karščiavimas gali būti įvairių ligų, nebūtinai peršalimo, simptomas, todėl rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Iš pakilusios kūno temperatūros neįmanoma spręsti apie ligos sunkumą, nes kiekvienas organizmas reaguoja labai individualiai.

Kūdikio termoreguliacija tobulėja visus pirmuosius gyvenimo metus. Todėl šiuo laikotarpiu jis ypač jautrus aplinkos temperatūros svyravimams, greičiau įkaista ir peršąla.

Pakilus kūno temperatūrai, dažnai iš karto puolame ją mažinti vaistais. O juk karščiavimas pats savaime nėra problema, tai tik vienas ligos simptomų. Gydyti reikia ne karščiavimą, o jį sukėlusią ligos priežastį. Padidėjusi kūno temperatūra (karščiavimas) – tai ženklas, kad organizmas kovoja su infekcija (bakterijomis ir virusais) bei uždegimu, paleidžia apsauginius mechanizmus. Kuo organizmo imuninė sistema stipresnė, tuo lengviau ir greičiau nugalima infekcija. Pakilus temperatūrai, pagreitėja medžiagų apykaita, organizmas pradeda daugiau gaminti interferono (specifinės medžiagos, neutralizuojančios virusus) ir imuninių ląstelių – taip stabdomas ligos sukėlėjų dauginimasis.

Įprastai karščiavimas trunka iki dviejų parų. Jeigu tęsiasi ilgiau (net jeigu temperatūra tai pakyla, tai vėl nukrinta) – privaloma kreiptis į gydytoją. Visos toliau išvardytos liaudiškos procedūros temperatūrą paprastai numuša tik vienu laipsniu. Tai daug geriau, nei ją sumažinti staiga ir keliais laipsniais iš karto.

Ką daryti, jeigu pakilo vaiko kūno temperatūra:

  • nuolat gerti daug skysčių (ypač šiltų vaistažolių arbatų, šviežių natūralių sulčių, kompotų, šilto negazuoto mineralinio arba imunitetą stiprinančio sidabruoto vandens);
  • karščiavimą mažina šiltos aviečių, juodųjų serbentų, spanguolių, bruknių uogienių arbatos, aviečių lapų, šeivamedžių žiedynų ir vaisių, liepžiedžių, čiobrelių arbatos;
  • vaikas turi ilsėtis, atsipalaiduoti, gulėti šiltai (galima su vilnonėmis kojinėmis);
  • būtina dažnai keisti drabužėlius, nes karščiuojantis vaikutis smarkiai prakaituoja;
  • nuolat vėdinti patalpas ir jose palaikyti optimalią patalpų temperatūrą (16–18 °C);
  • jeigu negalavimas tapo sunkiai ištveriamas, iš pradžių mažinti kūno temperatūrą rekomenduojama suvilgant kūną degtine (kai etanolis garuoja, jis „ištraukia“ temperatūrą) ar įtrinant kūną drungnu vandeniu suvilgytu rankšluosčiu (pradedant nuo veiduko ir kaklo, pereinant prie pilvuko, rankų, kojų);
  • džiūvančias vaikučio lūpytes suvilgyti, patepti kremu;
  • nedera stengtis maitinti prievarta, įkalbinėti. Jeigu nėra apetito, vadinasi, maisto vaikui nereikia. Jeigu nori valgyti, tai maitinti visaverčiu maistu. Ypač vertingi avižų, bičių produktai (bičių duonelė, žiedadulkės, medus), česnakai, imbierai, mielės, prieskoniai (cinamonas, garstyčios, gvazdikėliai), ridikai, salierai, svogūnai. Labai svarbu, kad valgytų kuo daugiau daržovių ir vaisių, turinčių daug antioksidantų (vitaminų A, C ir E, cinko, seleno ir kt.). Vitamino C gausu citrinose, šermukšnių, spanguolių ir putinų uogose;
  • visuomet kviesti gydytoją, jeigu temperatūra pakilo naujagimiui.

Skirdami vaikams karščiavimą ir skausmą mažinančių vaistų, gydytojai atsižvelgia į vaiko amžių, svorį, ligą. Dažniausiai nuo vieno iki trijų mėnesių amžiaus kūdikiams (atsižvelgiant į svorį ir kitus duomenis) gydytojas skiria reikiamos dozės paracetamolio žvakučių, mikstūros ar sirupo. Vyresniems nei trijų mėnesių kūdikiams dažniau skiriamas ibuprofeno sirupas, nes jis saugesnis, veikia ilgiau (skiriamas iki trijų kartų per parą) ir plačiau (išsiskiria temperatūrą mažinančiu ir priešuždegiminiu poveikiu). Tačiau renkantis bet kurį vaistą ypač svarbu pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku, perskaityti instrukciją ir parinkti tinkamą vaisto dozę.

Linkiu visiems puošnios žiemos, būti užsigrūdinusiems ir sveikiems!

Apie mus

Ramunėlės vaistinių tinklą sudaro ilgametę patirtį sukaupę vaistininkai provizoriai, išlaikę tradicinių vaistinių dvasią. Plačiau »

» Prisijunkite prie mūsų (1)

» Pasiūlykite mums patalpas.