Sveikatos patarimai: kaip įveikti peršalimą

Doc. dr. Juozas Vasiliauskas
2012-01-16

Labiausiai paplitusi peršalimo liga – virusinė kvėpavimo takų infekcija. Pagrindiniai peršalimo simptomai: truputį pakilusi temperatūra (ne visada!), sloga, čiaudulys, kosulys, gerklės skausmas, perštėjimas ir sausumas, užkimimas, akių ašarojimas, viso kūno silpnumas, savijautos pablogėjimas, kaklo limfmazgių padidėjimas. Peršalus vartojami vaistai paties peršalimo negydo, o tik slopina nemalonius simptomus ir gerina savijautą. Žmogaus organizmas pasveiksta tik tada, kai jo imuninė sistema įveikia virusus (per 3–7 dienas). Tačiau svarbu nuo pirmųjų ligos akimirkų pradėti tinkamai gydytis ir laikytis reikiamo dienos režimo, kad nekiltų komplikacijų ir maksimaliai sutrumpėtų sveikimo laikas.

Peršalus, kai temperatūra neaukšta (iki 39 laipsnių, o vaikams – iki 38,6 laipsnių), jos dirbtinai mažinti nerekomenduojama. Pakilusi temperatūra – svarbiausias organizmo ginklas prieš ligos sukėlėjus. Pakilusia temperatūra organizmas kovoja su virusais, bakterijomis ir uždegimu, paleidžia savo apsauginius mechanizmus. Taip infekcijos sukėlėjams susidaro nepalankios sąlygos gyventi ir daugintis. Kuo organizmo imuninė sistema stipresnė, tuo lengviau ir greičiau nugalima infekcija. Karščiavimui mažinti galima gerti prakaitavimą skatinančių vaistažolių arbatų – liepžiedžių, šeivamedžių, čiobrelių, aviečių lapų.

Bendri nurodymai peršalus:

  • gulimas režimas (miegas ir poilsis);
  • šilumos režimas (nuolat mūvėti vilnones kojines, užsirišti šaliką, būnant lauke dar užsidėti kepurę ir užsimauti pirštines;
  • rekomenduojama ant pėdų lipinti šildomuosius pipirinius pleistrus);
  • dažnai vėdinti ir drėkinti kambarį (ypač jeigu patalpų oras sausas);
  • dažnai gerti šiltų skysčių – bent 6–8 stiklines per parą (ypač tinka vaistažolių arbatos, šviežios, natūralios sultys, paprastas, negazuotas mineralinis, jonizuotas šarminis arba sidabruotas vanduo, nes jie suskystina nosies, ryklės ir bronchų gleivinių sekretus);
  • tinkamai maitintis (valgyti tik išalkus, rinktis natūralų augalinį maistą, turintį daug biologiškai aktyvių medžiagų, vištienos sultinį);
  • vengti imunitetą silpninančių veiksnių (streso, žalingų įpročių ir pan.) ir stiprinti imuninę sistemą (teigiamos emocijos ir kt.).

Imuninei sistemai stiprinti ir peršalimui įveikti ypač svarbūs: cinkas ir selenas (šaltiniai: daiginti kviečiai, pupelės, lęšiai, riešutai, rupaus malimo miltai, kiti grūdai, moliūgų sėklos), vitaminas C (šaltiniai: juodieji serbentai, kiviai, apelsinai, kiti citrusiniai vaisiai, rauginti kopūstai, erškėtuogės), vitaminai A, D, E ir riebalų rūgštys omega-3 (šaltiniai: žuvų taukai, linų sėmenys ir jų aliejus, riešutai, ryklių taukai), beta karotenas ir kiti flavonoidai (šaltinis – spalvotos daržovės: morkos, špinatai, saldžiosios paprikos ir kt.), beta gliukanai (šaltiniai: avižos, mielės), prebiotikai (stimuliuoja žarnyno gerųjų bakterijų vystymąsi ir koreguoja imunitetą) bei probiotikai (gerosios bakterijos), kiti elementai – kalcis, magnis, geležis, sidabras. Vienos seniausių efektyvių priemonių kovai su peršalimo ligų sukėlėjais – česnakai, svogūnai, krienai, ridikai, salierai (šiuose augaluose gausu fitoncidų – augalinių antibiotikų), bičių produktai (bičių pienelis, žiedadulkės, bičių duonelė, bičių pikis), fermentuoti pieno produktai (pieno išrūgos, jogurtas, kefyras), prieskoniniai augalai (imbierų šaknys, cinamonas, gvazdikėliai, laurų lapai), alavijų sultys ir kiti produktai.

Sloga

Tai vienas dažniausių negalavimų peršalus. Pagrindiniai slogos simptomai: užsikimšusi nosis, kvėpavimas per burną, čiaudulys, gausiai tekančios išskyros, akių ašarojimas. Nosies gleivinėje apsigyvenę virusai ir bakterijos sukelia gleivinės uždegimą. Ji paburksta, sutinsta, uždaro viršutinius kvėpavimo takus.Vos pajutę pirmuosius slogos požymius, nosį skalaukite šiltu ir sūriu (galima jūros) vandeniu arba jonizuotu rūgštiniu vandeniu. Tai reikia daryti kas 1–2 valandas. Norint pasigaminti druskos vandeninį tirpalą, reikėtų pusę valgomojo šaukšto druskos ištirpinti stiklinėje vandens. Be to, rekomenduojama vartoti augalinius preparatus, gerti daug skysčių.

Gerklės skausmas

Gerklės skausmas, perštėjimas, sausumas, užkimimas – taip pat labai dažni peršalimo požymiai. Ryjant skauda gerklę, padidėja kaklo limfmazgiai, gerklė parausta, balsas užkimsta. „Draskantis“ gerklės skausmas labai nemalonus, žmogus praranda apetitą, darosi nedarbingas.
Vos pajutę pirmuosius gerklės perštėjimo požymius, kas 1–2 valandas ją skalaukite šiltu ir sūriu (galima jūros) arba jonizuotu rūgštiniu vandeniu. Norint pasigaminti druskos vandeninį tirpalą, reikėtų į 100 ml šilto vandens įberti vieną valgomąjį šaukštą druskos, 5 lašus jodo (jei nėra jam alergijos) ir vieną arbatinį šaukštelį sodos. Skalauti galima ir tirpalu, gautu įlašinus į šiltą vandenį bičių pikio arba medetkų spiritinės tinktūros lašų. Efektyvios ir čiulpiamosios pastilės, kurios vietiškai mažina skausmą ir veikia ligos sukėlėjus. Tik jas reikia čiulpti po valgio (po to bent valandą nieko negerti ir nevalgyti), taip užtikrinant ilgesnį ir stipresnį antiseptinį poveikį.
Gerklės būklę gerina ir inhaliacijos, šiluma, palaikoma užsirišus šaliką, kaklą patepus šildomaisiais tepalais su eteriniais aliejais, drėgnas oras. Labai naudinga gerti linų sėmenų gleivingo nuoviro (gleivės gerai sutepa gerklę), šviežių morkų sulčių, šiltų arbatų. Ypač tinka čiobrelių, debesylų, eukaliptų, islandinių kerpenų, medetkų, pušų pumpurų, ramunėlių ir kitų vaistažolių arbatos. Valgant kiekvieną kąsnį reikia gerai sukramtyti. Vengti aštraus, karšto, šalto, šiurkštaus maisto, galinčio traumuoti uždegimo pažeistas gleivines.

Kosulys

Peršalimo pradžioje atsiranda sausas kosulys. Jei kosulys sausas, reikia vartoti kosulį slopinančių priemonių (dažnai gana vien priemonių gerklei). Sausą kosulį svarbiau slopinti nakties metu, kad būtų galima išsimiegoti. Sausas, dirginantis kosulys po kelių dienų pereina į drėgną. Kosulys svarbus norint palaikyti švarius kvėpavimo takus – jis padeda iš kvėpavimo takų išvalyti gleives, svetimkūnius ir mikrobus. Kosulio produktyvumą ypač gerina skreplius suskystinančios ir lengviau juos atkosėti padedančios priemonės.
Kosint svarbu gerti daug šiltų skysčių. Esant drėgnam ir gleivingam kosuliui, rekomenduojama gerti arbatų, skystinančių gleives ir lengvinančių atsikosėjimą: anyžių, debesylų šaknų su šakniastiebiais, eukaliptų lapų, islandinių kerpenų, linų sėmenų, pankolių, piliarožių šaknų, pušų pumpurų, saldymedžių šaknų nuovirų, čiobrelių žolės, našlaičių lapų, pavasarinių raktažolių žiedų, plačialapių gysločių lapų, raudonėlių žolės, šalavijų lapų, šalpusnių lapų, kitų vaistažolių. Vartodamas pramoninės gamybos vaistingųjų augalų preparatų (pavyzdžiui, vaistinių čiobrelių žolės, svilarožių šaknų ir pan.) pacientas užtikrintai gauna efektyvius svarbiausių veikliųjų medžiagų kiekius.
Bent kelis kartus per dieną reikia pasitepti šildomaisiais tepalais su eteriniais aliejais (eukaliptų, citrinų, kamparo, levandų, mėtų, mirtų, pušų, saldžiųjų apelsinų ir kt.) – įtrinti jais krūtinę, nugarą, delnus ir pėdas. Nuo seno plačiai naudojami garstyčių trauklapiai ir taurės (dedant nugaros srityje), eterinių aliejų ir vaistažolių nuovirų inhaliacijos (kvėpuojant virš garų vonios). Dar patogiau inhaliacijas (su izotoniniu tirpalu arba mineraliniu vandeniu) atlikti specialiais inhaliatoriais.
Labai efektyvūs ir itin saugūs peršalimo simptomams slopinti – populiarieji augaliniai ir homeopatiniai vaistai. Dėl šių ypatybių juos ypač pamėgo vaikų gydytojai.

Baigdamas pasikartosiu: jeigu pajutote pirmuosius peršalimo požymius – nedelskite. Kuo skubiau pasitelksite gamtos suteiktų natūralių priemonių, tuo greičiau pasveiksite.

Linkiu visiems sveikatos ir baltos žiemos!

Apie mus

Ramunėlės vaistinių tinklą sudaro ilgametę patirtį sukaupę vaistininkai provizoriai, išlaikę tradicinių vaistinių dvasią. Plačiau »

» Prisijunkite prie mūsų (1)

» Pasiūlykite mums patalpas.