Sveikatos patarimai: kas svarbu nėščiosioms

Doc. dr. Juozas Vasiliauskas
2011-08-15

Sveika gyvensena ir taisyklinga mityba – būtini kiekvieno žmogaus geros savijautos ir sveikatos komponentai. Ypač tai aktualu besilaukiančioms mamytėms, svajojančioms apie sveiką mažylį. Deja, pakeisti gyvenseną nėra paprasta. O ir nėščiųjų mityba dažnai nevisavertė… Esant nėštumui, pirmiausia būtina pasitikrinti sveikatą. Rekomenduojami toliau išvardyti ir kiti gydytojo skirti tyrimai: išsitirti geležies ir vitamino B12 (dėl mažakraujystės) bei gliukozės (dėl diabeto) kiekį kraujyje, kraujo krešumą (koaguliograma), pasitikrinti kraujospūdį (tinkamai matuojant jis neturėtų viršyti 140–90 mm Hg), atlikti kitus tyrimus. Nėščioji su savo gydytoju privalo pasikonsultuoti dėl visų lėtinių ir uždegiminių ligų (sinusito, tonzilito ir pan.), aptarti visus (net ir retsykiais!) vartojamus vaistus, nepamiršti apsilankyti pas odontologą. Nėštumo eiga labai priklauso nuo gimdyvės amžiaus ir antsvorio, buvusio prieš nėštumą.

Kas gali padėti, kad vaikutis gimtų sveikas

Visavertė ir racionaliai subalansuota mityba:

  • reikia valgyti reguliariai, geriau mažesnėmis porcijomis, neskubėti ir gerai sukramtyti maistą;
  • rinktis maistą su kuo mažiau įvairių priedų (konservantų, dažiklių, žymimų raide E);
  • vartoti šviežią, kuo natūralesnį ir biologiškai įvairesnį maistą: daug daržovių ir vaisių, ypač tamsiai žalios, geltonos, raudonos ir oranžinės spalvos (dėl karotenoidų, kurie yra natūralios dažomosios medžiagos ir antioksidantai, teikiantys apsaugą nuo tokių aplinkos teršalų, kaip oro užterštumas, bakterijos ir kiti uždegimus sukeliantys veiksniai);
  • mažiau valgyti rūgštingumą didinančio maisto ir daugiau – šarminamąjį poveikį turinčio maisto (nėščiosioms ir krūtimi maitinančioms moterims norisi daugiau šarminių medžiagų);
  • maistą gaminti tik su joduota druska (ją tinkamai dedant į maistą ir laikant), valgyti daugiau jūrų gėrybių, nes daugumai nėščiųjų trūksta jodo (paros norma nėščiosioms yra 180 mcg): dėl vaisiaus skydliaukės nepakankamos veiklos sutrinka jo nervų sistemos ir smegenų vystymasis. Tinkama mityba šiuo periodu svarbi ir dėl to, kad, pasak mokslininkų, nėštumo ir žindymo metu motinos valgomas maistas formuoja kūdikio skonį. Taigi sveika mityba nėštumo metu užtikrins, kad jūsų vaikas labiau mėgs sveiką maistą.

Tai, ką mėgstame valgyti suaugę, labai priklauso nuo maisto, valgyto kūdikystėje. Besilaukianti moteris kiekvieną dieną su maistu arba maisto papildais turi gauti pakankamai šių ypač svarbių biologiškai aktyvių medžiagų:

  • jau prieš 3 mėnesius iki pastojant rekomenduojama kasdien (po 400–600 mcg per parą) vartoti folio rūgšties arba vitamino B9 (šio vitamino daugiausia yra visose žalialapėse daržovėse, pvz., petražolėse, pupelėse, salotų lapuose, šparaguose, špinatuose, žirniuose, taip pat apelsinų sultyse, gyvulių kepenyse, inkstuose, kiaušiniuose, motinos ir karvės piene, alaus mielėse ir kt.). Šis vitaminas geriau pasisavinamas su vitaminu B12 (jo gausu raudonoje mėsoje) ir kitais B grupės vitaminais;
  • kalcio (1,2 g per parą). Jo daugiausia yra jogurtuose, lašišose, piene, lydy tuose sūriuose, sardinėse, žalialapėse daržovėse. Taip pat vitamino D3 (atsižvelgiant į metų laiką 400–800 TV ar 10–20 mcg per parą ar net daugiau), kurio daugiausia yra žuvų taukuose. Šio vitamino paros dozę galima g auti pabuvus saulės šviesoje;
  • magnio (350 mg per parą). Daugiausia jo yra daržovėse, vaisiuose, neskaldytuose grūduose, riešutuose, jūrų gėrybėse, liesoje mėsoje ir piene;
  • cinko (15 mg per parą). Daugiausia jo yra kiaušiniuose, jūrų gėrybėse ir mėsoje;
  • geležies (25–30 mg per parą). D augiausia jo yra ankštinėse daržovėse, avižiniuose dribsniuose, rupioje duonoje, džiovintuose vaisiuose (ypač razinose ir abrikosuose), hematogene, javų daiguose, mėlynėse, mielėse, obuoliuose, pupelėse, saulėgrąžų sėklose, slyvose, vyšniose, žalialapėse daržovėse (salierų lapuose, špinatuose), žemuogėse, raudonoje mėsoje ir kt. Žmogaus organizmas geležį geriausiai pasisavina iš g yvūninės kilmės produktų (iš mėsos 15–20 proc.), o iš augalinės kilmės – tik apie 5 procentus. Ji geriau pasisavinama su vitaminu C ir B grupės vitaminais;
  • omega-3 (jos ypač daug lašišose ir upėtakiuose, šaltojo spaudimo linų aliejuje) ir žuvų taukų (užtikrina vaisiaus centrinės nervų sistemos vystymąsi);
  • vitamino E (jo gausu augaliniuose aliejuose, kviečių gemaluose, saulėgrąžų sėklose, riešutuose ir kt.), vitamino A (daugiausia yra žuvų taukuose, kiaušinių tryniuose, piene ir kt.) ir vitamino C;
  • taip pat reikėtų vartoti karnitino, probiotikų (gerųjų žarnyno bakterijų). Svarbu neperdozuoti vitaminų A ir E , nes galima pakenkti vaisiui. Visas mitybos spragas padeda užpildyti specialūs papildai.

Kitos svarbios rekomendacijos:

  • gerti pakankamai vandens ir sulčių. Svarbu, kad vanduo būtų negazuotas ir be nitratų, o sultys praskiestos vandeniu;
  • būti optimistėmis, kuo dažniau šypsotis ir klausytis ramios muzikos;
  • dėvėti laisvus natūralių medžiagų drabužius;
  • kuo dažniau būti gryname ore ir vėdinti gyvenamąsias patalpas;
  • mankštintis saikingai ir neper vargti (įsiklausyti į savo kūną): ypač tinka vandens mankšta, plaukiojimas, kvėpavimo pratimai, joga, vaikščiojimas.

Sveikatos Jums ir Jūsų mažyliui!

Apie mus

Ramunėlės vaistinių tinklą sudaro ilgametę patirtį sukaupę vaistininkai provizoriai, išlaikę tradicinių vaistinių dvasią. Plačiau »

» Prisijunkite prie mūsų (1)

» Pasiūlykite mums patalpas.