Sveikatos patarimai: kaip apsisaugoti nuo žarnyno infekcijų

Doc. dr. Juozas Vasiliauskas
2011-07-18

Šį pavasarį ir vasarą spaudoje buvo ypač gausu straipsnių apie žarnyno infekcijų protrūkius Vakarų Europos šalyse. Be abejo, garsiausias ir grėsmingiausias iš jų įvyko Vokietijoje. Dėl enterohemoraginių E. coli bakterijų sukeltų žarnyno ligų infekcijų čia mirė nemažai žmonių. O laikinas draudimas vartoti kai kurias daržoves daugeliui Europos šalių žemės ūkių atnešė milijardinių nuostolių. Gaila, tačiau kiekvieno šiltojo sezono metu salmoneliozės ir kitų užkrečiamųjų žarnyno ligų protrūkių pasitaiko ir Lietuvoje. Dažniausia jų priežastis – apsinuodijimas maistu (kai vartojamas užkrėstas maistas) ar kontaktas su gyvūnais. Tolesnis plitimas nuo žmogaus žmogui galimas tarp artimą sąlytį turinčių asmenų (šeima, vaikų ugdymo įstaiga ir pan.). Ne visada galima tiksliai nustatyti tokių protrūkių priežastis ir infekcijų perdavimo veiksnius. Patogenams patekus į organizmą, pacientai dažnai suserga tik praėjus tam tikram laikui.

Dažniausios žarnyno infekcijų priežastys būna infekuotas maistas ir gėrimai: nepakankamai termiškai apdorota mėsa (pvz., jautiena ar kita), nepasterizuotas pienas, šviežios daržovės (agurkai, špinatai, salotos), sūris, kt. Daržovės gali būti užteršiamos ligų sukėlėjais, naudojant trąšas su fekalijomis arba daržoves plaunant užterštu vandeniu, pažeidžiant daržovių perdirbimo higienos taisykles. Žarnyno infekcijų dažniausi simptomai yra kelias dienas varginantys pilvo ir skrandžio skausmai, vėmimas, viduriavimas, karščiavimas.
Maisto laikymo, ruošimo ir rankų higienos taisyklių tinkamas laikymasis yra pagrindinės žarnyno ligų prevencinės priemonės.

Pagrindinės maisto laikymo taisyklės:

  • Rekomenduojama vartoti tik šviežiai pagamintą maistą (laikyti jį kuo trumpiau);
  • Maistas turi būti laikomas tinkamoje temperatūroje (geriausia – šaldytuve);
  • Laikant maistą, jis turi būti uždengtas (apsaugotas nuo musių, graužikų ir pan.).

Pagrindinės maisto ruošimo taisyklės:

  • Mėsa turėtų būti vartojama prieš tai ją tinkamai termiškai apdorojus;
  • Termiškai apdorojant mėsą ir daržoves, sunaikinami galimi užkrečiamųjų ligų sukėlėjai (virusai, bakterijos);
  • Visos daržovės turi būti kruopščiai plaunamos po tekančiu geriamuoju vandeniu, ypač jei bus valgomos termiškai neapdorotos;
  • Vaisius, šaknines daržoves rekomenduojama nulupti ir nuplauti po tekančiu geriamuoju vandeniu;
  • Ruošiant maistą, reikia vengti vadinamosios kryžminės taršos, t. y. žiūrėti, kad nuo neapdorotų maisto produktų bakterijų nepatektų į jau paruoštus vartoti patiekalus, pavyzdžiui, žaliai ir virtai mėsai turi būti naudojamos atskiros pjaustymo lentelės, ir t. t.;
  • Virinti nesaugų vandenį (ypač iš netvarkingų šachtinių šulinių, nes užteršta aplinka užteršia ir vandenį);
  • Vemiantis ar viduriuojantis žmogus neturėtų ruošti maisto.

Pagrindinės rankų higienos taisyklės

– Plauti rankas muilu, kruopščiai nuskalauti ir nusausinti vienkartiniu ar švariu medžiaginiu rankšluosčiu:

  • prieš ruošiant, patiekiant maistą ar valgant;
  • pasinaudojus tualetu ar pakeitus sauskelnes;
  • po to, kai buvo liečiamos žalios daržovės ar mėsa;
  • po to, kai buvo liečiami gyvūnai (laukiniai ar naminiai) ar lankomasi jų laikymo vietose;
  • po to, kai buvo tvarkomos naminių gyvūnų fekalijos;
  • po kontakto su dirva;
  • po kontakto su užterštais aplinkos daiktais;
  • keliaujant ypač patogu naudoti rankų dezinfekantus (tokiu atveju nereikia nei muilo, nei vandens).

– Dar efektyviau rankų higienai naudoti rankų dezinfektantus.

Kuo rankų dezinfekcija skiriasi nuo rankų plovimo? Dezinfekuojant rankas, patologiniai mikroorganizmai sunaikinami ir pašalinami nuo rankų, tuo tarpu plaunant rankas – jie nesunaikinami. Todėl rankas plauti reikia, kai jos vizualiai nešvarios, pasinaudojus tualetu, prieš valgant. Visais kitais atvejais – rankas užtenka dezinfekuoti.

Jeigu šeimoje kas nors susirgo arba kyla įtarimas sergant užkrečiamąja žarnyno liga (pasireiškia viduriavimas ar kiti simptomai), būtina sergančiajam duoti daug skysčių (kad būtų išvengta dehidracijos) ir mineralinių medžiagų (mineralinio vandens, mineralinių medžiagų turinčių maisto papildų), vartoti granuliuotą aktyvintąją anglį arba diosmektitą (kad iš organizmo kuo greičiau pasišalintų toksinai ir pagerėtų skrandžio bei žarnyno veikla), ilgesnį laiką vartoti gerųjų bakterijų preparatų. Be abejo, reikia skubiai kreiptis į medikus.

Ligonio namuose turi būti nuolat dezinfekuojamos patalpos, kad į aplinką patekę sukėlėjai neplistų, o šeimos nariai neužsikrėstų šiomis ligomis. Nuolatinės dezinfekcijos tikslas – sunaikinti užkrečiamųjų ligų sukėlėjus, kuriuos ligonis arba ligų sukėlėjų nešiotojas išskiria į aplinką. Rankų dezinfekcija padės apsisaugoti nuo patologinių sukėlėjų perdavimo per rankas, todėl naudokite rankų dezinfektantą ypač epidemijų metu, slaugant ligonius, senyvo amžiaus žmones, vaikus.

Nepamirškite, kad mikroorganizmai rankomis lengvai pernešami ant aplinkos daiktų, perduodami paspaudus ranką. Ant rankų jie išgyvena nuo keliolikos minučių iki 4–5 valandų. Dezinfektan – tai (ypač su gliceroliu) saugo rankų odą, jos nesausina, todėl nemažina odos apsauginės funkcijos.

Sveikos vasaros!

Apie mus

Ramunėlės vaistinių tinklą sudaro ilgametę patirtį sukaupę vaistininkai provizoriai, išlaikę tradicinių vaistinių dvasią. Plačiau »

» Prisijunkite prie mūsų (1)

» Pasiūlykite mums patalpas.